Prakaituojančios kojos ir nuo jų sklindantis nemalonus kvapas daugeliui sukelia didelį diskomfortą. Dažnai, atvykę į svečius ar net namuose, dėl šios priežasties žmonės bijo nusiauti batus. Kokios priežastys daro įtaką kojų prakaitavimui? Ką daryti, kad kojos mažiau prakaituotų ir kaip išvengti galimo nemalonaus jų kvapo?

Kiekvienoje pėdoje vienam kvadratiniam centimetrui tenka po šešis šimtus prakaito liaukų ir tai yra daugiau nei bet kokioje kitoje kūno dalyje, išskyrus mūsų rankas. Žinoma, rankas plauname dažniau nei kojas, o mūsų kojos tenka ypač dideli krūviai, nes mes daug laiko pralaidžiame vaikščiodami, kartais bėgiodami. Kuo intensyvesnis fizinis krūvis tenka mūsų kojoms, tuo aitresnis būna prakaito kvapas.

Net apie 60 proc. žmonių, ypač vasarą, kenčia nuo pulmoplantarinės hiperhidrozės, t. y. padidėjusio kojų prakaitavimo, kuriam įtakos gali turėti:

• • Uždara, ankšta avalynė, sintetinės kojinės.
• • Neteisinga arba nepakankama kojų priežiūra, higiena.
• • Stresas, nuolatinė įtampa, jaudulys.
• • Fizinis krūvis arba įtemptas raumenų darbas.
• • Infekciniai, endokrininiai susirgimai, piktybiniai navikai, centrinės nervų sistemos patologijos.
• • Pėdų odos susirgimai, tokie kaip grybelis, kuomet oda tarp pirštų ir aplink juos pradeda skilinėti, džiūsta, skaudančios vietos lupasi, niežti ir visus šiuos simptomus lydi padidėjęs prakaitavimas bei nemalonus kvapas.

Pagrindinė nemalonaus pėdų išskiriamo kvapo priežastis – tai bakterinis išskyrų skilimas ir jų oksidavimasis deguonimi. Tai pačios palankiausios sąlygos mikrobams daugintis. Tiek vyrai, tiek moterys yra linkę prakaituoti vienodai.

Norint išvengti nemalonaus kojų kvapo bei sumažinti pėdų prakaitavimą reikia skirti daugiau dėmesio savo kojų priežiūrai, tinkamai gydyti atsiradusią problemą. Svarbu kojas plauti su muilu vėsiame vandenyje būtinai du kartus per dieną (ryte ir vakare) bei po plovimo sausai nušluostyti jas rankšluosčiu. Rekomenduojama nuplautas kojas papurkšti dezodorantu arba antiperspirantu (jų būna specialių: su priešgrybelinėmis ir antibakterinėmis savybėmis). Dezodorantas stabdo prakaito puvimą ir maskuoja nemalonų kvapą. Į jo sudėtį įtrauktos antimikrobinės fenolos, kvapikliai (mėtos, gvazdiko eteriniai aliejai, levandos ir kt.). Nuolat naudojamas ingredientas yra etilo spiritas, kuris yra ypač stipri antimikrobinė priemonė. Antiperspirantas turi cinko, cirkonio druskų, švino. Kuomet jos sąveikauja su prakaitu, susidaro dariniai, kurie sutraukia poras.

Jei visos šios priemonės nepadeda, greičiausiai padidėjusio prakaitavimo priežastis yra kitų ligų pasekmė. Tuomet reikalinga ne tik kasdienė higiena, bet ir atitinkamas gydymas, kurį paskiria gydytojas-dermatologas. Paskirtas gydymas gali būti vaistais, (galima gydyti anticholinerginiais vaistais ir klonidais), botulino toksino inekcijomis, jonoforeze ar kitomis priemonėmis.
Reikia nepamiršti, kad gražiai bei sveikai atrodo tik tas žmogus, kuris žino, kokiai problemai šalinti, kokia priemonė yra pati tinkamiausia.