Odos vėžio (melanoma, plokštelinė karcinoma, bazilioma) diagnostika ir gydymas

Odos vėžys yra labiausiai paplitusi vėžio rūšis. Odos vėžį išgydyti yra lengviau nei kitų organų vėžį, kadangi tai nesunkiai pastebimas ir diagnozuojamas navikas, priešingai nei vidaus organų piktybinis susirgimas. Tačiau gydymo sėkmę labiausiai įtakoja ankstyva ligos diagnostika ir tinkamai parinktas gydymo metodas.

Piktybiniai navikai

Vėžys yra liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis bei jų plitimas į kitas organizmo vietas. Vėžinės ląstelės dauginasi greičiau už normalias ląsteles, tačiau jų brendimas yra sulėtėjęs, jos neatlieka savo funkcijų. Per kraują ir limfą piktybinės ląstelės plinta į kitus organus ir audinius, taip formuodamos metastazes. Pagrindiniai piktybinio darinio bruožai:

  • Plinta į gretimus audinius, atokiau esančius organus (metastazės);
  • Greitai auga, keičiasi;
  • Invazija į greta esančias struktūras;
  • Neaiškių ribų, netaisyklingų kontūrų darinys;
  • Būdingas šlapiavimas, niežėjimas, kraujavimas, skausmas (vėlesnėse stadijose);
  • Netolygi spalva;
  • Sritinių limfmazgių padidėjimas.

Piktybiniai navikai pagal jų kilmę

Navikai klasifikuojami pagal histogenezinį principą, t.y. jie skirstomi pagal tai, iš kokio audinio yra kilę. Dažniausiai sutinkami Epiteliniai navikai. Apie 90% suaugusio žmogaus piktybinių navikų kilę iš epitelinių ląstelių.

Piktybinių navikų tipai

Piktybinis navikas kitaip yra vadinamas vėžiu. Pagal kilmę piktybiniai navikai dažniausiai yra šio tipo:

Karcinoma – paprastai atsiranda liaukinio epitelio ląstelėse, kurių yra beveik kiekviename kūno organe. Tai labiausiai paplitusi vėžio forma. Būtent karcinomoms priskiriami piktybiniai odos dariniai.

Sarkoma – piktybinis navikas iš jungiamojo audinio (neepitelinės kilmės). Sarkomos sutinkamos kur kas rečiau negu karcinomos. Viena svarbi karcinomų ir sarkomų savybė yra ta, kad susiformuoja vadinamieji solidiniai navikai, kuriuos, jeigu jie aptinkami pakankamai anksti, galima pašalinti chirurgiškai.

Leukemija, limfoma – išsivysto iš kraują bei limfą formuojančių ląstelių, taip pat kaulų čiulpuose bei limfmazgiuose.

Kur dažniausiai atsiranda piktybiniai navikai?

Kadangi epitelio ląstelių yra beveik visuose organuose, piktybiniai navikai gali būti diagnozuojami beveik visur. Moterimis dažniausiai randami navikai krūtyje, nustatomas kiaušidžių vėžys, vyrams – prostatos vėžys. Dažnai nustatomas plaučių, inkstų, burnos, žarnyno vėžys. Be to, piktybiniai navikai plinta į aplinkinius audinius, organus (metastazuoja) ir dėl šio spaudimo kartais sutrinka audinių ir organų aprūpinimas krauju ir jie žūva – išsivysto nekroziniai procesai. Todėl vėžio išplitimui apibūdinti yra naudojamas vėžio stadijos žymėjimas (I, II, III, IV stadijos), pagal kurį taikomas vienas ar kitas vėžio gydymo metodas. Kuo vėlyvesnė vėžio stadija, tuo labiau vėžys išplitęs po organizmą.

Odos vėžys kyla iš odos ląstelių, kurios dėl tam tikrų priežasčių pakinta. Kadangi odoje yra kelių skirtingų tipų ląstelių, odos vėžys yra skirstomas į:

Epitelinius (nepigmentinius, nemelanominius) kilmės navikus:

  • Bazalioma (bazalinių ląstelių karcinoma);
  • Plokščialąstelinė karcinoma.
  • Pigmentinius (melanocitinės kilmės) navikus:

Melanoma.

Nepigmentiniai odos navikai sudaro didžiąją dalį visų odos vėžio atvejų (apie 80%). Bazalioma yra dažniausiai nustatomas piktybinis odos navikas. rečiau yra nustatoma plokščialąstelinė karcinoma, sudaranti iki 20% visų odos vėžio atvejų. Melanoma, nors ir rečiausia odos vėžio forma, tačiau yra pati agresyviausia ir, diagnozavus pavėluotai, turi blogiausią išgyvenamumo prognozę. Remiantis Lietuvos vėžio registro duomenis, kasmet nustatoma apie 1800 naujų nepigmentinio odos vėžio atvejų ir apie 200 odos melanomos atvejų, iš kurių du trečdaliai yra nustatomi moterims. Pastebėta, kad sergamumas melanoma pradėjo sparčiai didėti. Pavyzdžiui, 1935 m. tikimybė susirgti šia liga buvo 1:1500, o 2000 m. jau 1:75. Padidėjusį sergamumą labiausiai lemia pailgėjusi gyvenimo trukmė, ilgesnis laiko praleidimas saulėje (taigi ir dažnesni odos nudegimai), soliariumų naudojimas,ekologiniai aplinkos pokyčiai.

Apie 90% visų odos vėžio atvejų yra tiesiogiai susiję su žalingu saulės UV spindulių poveikiu. UV spinduliai gali paskatinti visų trijų tipų odos vėžio atsiradimą. Nesaikingas lepinimasis saulės spinduliais, deginimasis tiek lauke, tiek soliariumuose, plonėjantis ozono sluoksnis nulėmė, kad šiais laikais odos vėžys diagnozuojamas vis jaunesniems žmonėms.

Kokie veiksniai didina riziką susirgti odos vėžiu?

  • Šviesi oda. Žmonėms, kurių oda yra šviesi ir dėl to odoje yra mažiau melanino, yra didesnė rizika susirgti, nes organizmas mažiau apsaugotas nuo kenksmingų UV spindulių, oda dažniau nudega.
  • Stiprūs odos nudegimai. Jei esate kada stipriai nudegęs saulėje odą, įskaitant pūslių atsiradimą ar net kraujavimą, jums gali kilti didesnė rizika susirgti odos vėžiu. Todėl būtina naudoti apsaugą nuo UV spindulių (ypač vaikams).
  • Didelis skaičius apgamų. Odos vėžys ir pakitę apgamai – glaudžiai susiję.
  • Šeimoje, giminėje buvę odos vėžio atvejai.
  • Susilpnėjusi imuninė sistema, vartojami įvairūs vaistai, riebus maistas taip pat yra vėžio rizikos veiksniai ir gali išprovokuoti šios ligos atsiradimą.
  • Egzemos, spuogų ir kitų odos ligų gydymas spinduliuote gali padidinti odos vėžio, ypač bazinių ląstelių karcinomos, riziką.
    Jau buvęs piktybinis odos vėžys. Asmenys, sirgę melanoma, turi didesnę riziką vėl susirgti melanoma.

Ankstyva diagnozė, atliekami kraujo tyrimai, išsaugomos įtartinų apgamų nuotraukos, atliekami odos vėžio tyrimai, o tada tinkamai parinktas odos vėžio gydymas, laiku atlikta naviko šalinimo operacija – veiksniai, kurie gali padėti lengviau įveikti odos vėžį.

Kas dar didina riziką susirgti odos vėžiu?

  • Paveldėjimas. Nustatyta, kad asmenys, kurių I-os ar II-os eilės giminių tarpe buvo sergančiųjų piktybiniais odos navikais (ypač melanoma), taip pat turi padidėjusią tikimybę susirgti odos vėžiu.
  • Pigmentinis odos tipas (fototipas). Šviesios odos savininkai (Lietuvoje apie 70% žmonių) dažniau linkę susirgti odos vėžiu.
  • Jonizuojanti radiacija (pvz., radioterapija) siejama su padidėjusia tikimybe išsivystyti bazaliomai ir plokščialąstelinei karcinomai, ypač tose vietose, kurias papildomai veikia dar ir saulės spinduliai.
  • Imunosupresija (dėl ŽIV infekcijos, ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, po organų transplantacijos) apskritai didina tikimybę susirgti bet kurios lokalizacijos vėžiu, ne tik odos.
  • Lėtinis uždegimas (nudegimai, lėtinės opos, uždegiminės ligos).
  • Kenksmingos aplinkos medžiagos, pvz., arsenas, radonas, kitos cheminės medžiagos.
  • Tam tikros paveldimos ligos, pvz., pigmentinė kseroderma, pūslinė epidermolizė, albinizmas.
  • Ikivėžinės odos būklės, pvz., aktininė keratozė, atipiniai apgamai.
  • Didelis kūno apgamų skaičius (>50 apgamų).
  • Nudegimai vaikystėje.
  • Vyresnis amžius.

Kaip atrodo odos vėžys?

Odos vėžys, jo simptomai prasideda tam tikrais matomais odos pokyčiais. Tai gali būti nauji dariniai ant odos arba ikivėžiniai pakitimai – pokyčiai, kurie nėra vėžys, bet laikui bėgant gali būti odos vėžio požymiai. Todėl rekomenduojama žinoti kaip atrodo odos vėžys ir kaip atpažinti šią ligą.

Kadangi yra kelios odos vėžio rūšys, skiriasi ir jų simptomai, diagnostika bei, žinoma, gydymas:

  • Bazalinių ląstelių karcinoma yra atpažįstama kaip mažas gelsvai rausvas mazgelis, kuris atsiranda bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai – galvos, kaklo srityje, ant veido bei ant nosies, kaktos, ausų srityse. Pradžioje šis darinys atrodo kaip mažas spuogelis su kraujagyslėmis paviršiuje, paskui pasidengiantis plutele.
  • Plokščialąstelinė karcinoma išsivysto iš aktininės keratozės. Ilgai ir intensyviai veikiant UV spinduliams, kai pažeidžiamas išorinis odos sluoksnis, atsiranda aktininė keratozė. Pluta auga, suragėja (krapštant – kraujuoja) ir virsta plokščialąsteline karcinoma. Paprastai atsiranda ant veido – dažniausiai aplink ausis ar lūpas arba ant jų.
  • Melanoma – tai tamsios, rudos arba juodos dėmės, apgamai. Gali būti plokščios formos, iškilę, išsigaubę į išorę. Gali būti būdingas niežėjimas, šlapiavimas ar kraujavimas.

Kokie yra pagrindiniai odos vėžio simptomai?

Odos vėžio pirmieji požymiai – tai dėmės ar mazgeliai odoje, kurie laikui bėgant pradeda didėti, keičiasi jų forma, spalva. Būtent tada, kai pastebite pirmuosius simptomus, kai odos darinys didėja, keičiasi bei įgauna netaisyklingą formą, spalvą, darosi asimetriškas, ima niežėti ar skaudėti, reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą konsultacijai.

Pagrindiniai odos vėžio požymiai

Pradiniai odos vėžio požymiai yra labai apgaulingi. Atsiradę odos pakitimai būna neskausmingi ir žmogus dažniausiai nekreipia į juos dėmesio. Visgi, palaipsniui odos pažeidimas didėja, liga plinta. Odos vėžio požymiai priklauso nuo vėžio rūšies bei stadijos, todėl būtina kreiptis į gydytoją, jeigu atsirado:

  • Žaizda ar dėmė ant odos, kuri neišnyksta per 2- 4 savaites;
  • Kraujuojantis, niežtintis, šašu apsitraukęs odos pažeidimas;
  • Odos išopėjimas (be priežasties), kuris nesugyja per 4 savaites;
  • Rausvas ir kietas mazgelis, kartais išopėja ar yra pasidengęs šašu;
  • Odos grublėtumas;
  • Padidėję limfmazgiai.

Plačiau skaitykite skyreliuose „Bazalioma“, „Plokščialąstelinė karcinoma“, „Melanoma“. Pastebėję bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją dermatologą. Vėžio gydymas ankstyvose stadijose visuomet būna efektyvesnis. Dėl to yra svarbi ankstyva odos vėžio diagnostika

Kiti svarbūs odos vėžio požymiai:

  • Netaisyklingų kraštų apgamas, ypatingai, jei taip pat apgamo spalva nevienoda (t. y., apgame yra 3 spalvų kombinacija), nevienodas paviršiaus reljefas;
  • Ilgai negyjanti opa;
  • Kraujuojantis, niežtintis apgamas;
  • Didėjantis apgamas;
  • Apgamas, keičiantis savo spalvą, formą, paviršiaus reljefą.

Svarbu atkreipti dėmesį, jos odos vėžys gali atsirasti nebūtinai tose kūno vietose, kurios gauna daugiausiai UV spindulių. Kartais navikai atsiranda delnų, padų srityse bei kitose dažniausiai rūbais pridengtose kūno vietose. Be to, odos vėžys gali susiformuoti nebūtinai iš apgamo, bet ir ten, kur anksčiau nebuvo jokių odos darinių ar pakitimų.

Laiku sustabdyti ligos progresą padeda tai, jog pacientai savarankiškai kartą per mėnesį patys apžiūri apgamus. Lygiai taip pat svarbu apžiūrėti delnus, padus, pažastis, užausio sritis ir kitas sunkiau matomas kūno vietas (paprašykite, kad tą padaryti padėtų šeimos nariai). Be to, būtina atkreipti dėmesį tiek į esamus apgamus (ar jie nekinta), tiek į naujus odos darinius. Pastebėjus bet kokį įtarimą keliantį odos darinį, nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju specialistu.

Koks yra odos vėžio gydymas?

Odos vėžio gydymas ir jo būdai bei galimybės priklauso nuo šių veiksnių:

  • Odos vėžio rūšies;
  • Odos vėžio stadijos;
  • Konkretaus gydymo metodo bei jo šalutinio poveikio;
  • Paciento sveikatos būklės, amžiaus;
  • Naviko dydžio, formos, vietos.

Pagrindinis odos vėžio gydymo būdas – tai chirurginė operacija, kuomet navikas yra pašalinamas. Dažniausiai chirurginis gydymas atliekamas taikant vietinę nejautrą. Apgamas yra chirurgiškai pašalinamas, žaizda sutvarstoma. Pašalintas apgamas išsiunčiamas histologiniam tyrimui, kad mikroskopu būtų įvertintos jį sudarančios ląstelės. Po operacijos reikalingi reguliarūs perrišimai. Siūlai dažniausiai pašalinami 10- 12 dieną po operacijos. Maždaug panašiu laiku yra gaunamas ir apgamo histologinio tyrimo atsakymas.

Taigi, tolimesnis paciento gydymas, jo stebėjimo taktika yra aptariama individualiai su pacientu, priklausomai nuo histologinio tyrimo rezultatų. Tai gali būti:

Reguliarūs kontroliniai vizitai pas gydytoją stebint galimą darinio atsinaujinimą bei naujų piktybinių darinių atsiradimą;
Bendri, specifiniai kraujo tyrimai;

Instrumentiniai tyrimai (pvz., krūtinės ląstos rentgenograma, vidaus organų echoskopija ir kiti tyrimai).
Odos vėžio gydymas lazeriu

Alternatyvus odos vėžio gydymo būdas – gydymas lazeriu arba fotodinaminė terapija. Gydymo metu lazeriu siauras bei didelio intensyvumo šviesos spindulys panaikina išoriniame odos sluoksnyje atsiradusius ikivėžinius darinius.

Retesniais atvejais odos vėžio gydymui atliekama krioterapija, kai nedideli paviršiniai odos navikai šalinami šaldant. Chemoterapinis gydymas gali būti taikomas tuomet, kai yra išplitusi melanoma (odos vėžys yra išplitęs į limfmazgius ar kitus vidaus organus). Prieš tai būtinas detalus ištyrimas, yra skiriami specifiniai laboratoriniai kraujo tyrimai bei instrumentiniai tyrimai siekiant įvertinti naviko išplitimą (metastazes).

Odos vėžio požymiai

Pirmieji ligos požymiai yra gana apgaulingi, o jų pobūdis priklauso nuo vėžio rūšies bei stadijos. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti bei atkreipti dėmesį į tokius odos pokyčius:

  • Žaizda arba dėmė ant odos, kuri nesugyja per mėnesį laiko;
  • Spuogas arba žaizda ant odos (dažniausiai niežti, skauda, kartais apsitraukia šašu arba kraujuoja ilgiau nei mėnesį laiko);
  • Išopėję odos plotai, atsirandę dėl neaiškių priežasčių ir negyjantys ilgiau nei mėnesį laiko.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsiranda odos vėžys, yra UV spindulių poveikis odai bei tam tikras žmogaus odos pigmento tipas. Taip pat: deginimasis soliariumuose bei ilgalaikis cheminių medžiagų poveikis organizmui.
Jeigu pastebite pirmuosius požymius arba bent vieną iš jų, kuomet:

  • Odos darinys didėja;
  • Odos darinys keičiasi bei įgauna netaisyklingą formą;
  • Odos darinys pakeičia spalvą;
  • Odos darinys darosi asimetriškas;
  • Odos darinį niežti bei ima skaudėti.

Vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, nes tinkamai paskirtas gydymas gali užkirsti kelią tolimesniam ligos progresui.
Mūsų klinikoje gydytojai atlieka šiuos odos vėžio diagnostikos tyrimus:

  • Dermatoskopinį tyrimą;
  • Siaskopinį tyrimą;
  • Odos biopsiją;
  • Histologinį tyrimą;
  • Videodermaskopinį tyrimą;
  • Apgamų žemėlapių tyrimą;
  • FAV metodą;
  • Citologinį bei kitus tyrimus.

Taigi, jeigu pastebėjote, kad darinys didėja, keičiasi, įgauna netaisyklingą formą, spalvą, darosi asimetriškas, ima niežėti, skaudėti, kraujuoti, ilgai negyja, kreipkitės į gydytoją, kad būtų atlikti būtini tyrimai ir paskirtas efektyvus gydymo metodas.

Odos vėžio diagnostika. Melanomos diagnostika

Pirmiausiai apžiūrimi esami bėrimai. Įvertinama, kada atsirado nerimą keliantis odos darinys, kaip jis keitėsi, ar yra koks nors diskomforto jausmas ir pan. Odos vėžio (tame tarpe ir melanomos) diagnostikai labai svarbūs yra ABCDEF kriterijai:

  • A (asimetrija) – apgamo kontūrų, spalvos, kraštų, formos asimetrija;
  • B (kraštai, angl. borders) – netaisyklingi, dantyti apgamo kraštai;
  • C (spalva, angl. color) – kelių spalvų apgamas;
  • D (diametras) – apgamai, didesni nei 6 mm;
  • E (angl. evolution) – greitai kintantis apgamas;
  • F (angl. funny looking mole)- naujai atsiradęs apgamas išsiskiria iš kitų turimų apgamų.

Atliekamas ištyrimas dermatoskopu ir siaskopu:

  • Dermatoskopija – neinvazinis odos darinių tyrimo metodas, kuris leidžia iš arti pamatyti odos darinio struktūrą. Visų tipų odos vėžiai turi savitą architektūrą, matomą dermatoskopijos metu. Šis tyrimas leidžia patikimai diferencijuoti piktybinius ir gerybinius odos darinius.
  • Siaskopija (spektrofotometrinė intrakutaninė analizė) – tai modernus, neinvazinis ir neskausmingas, greitas pigmentinių odos darinių ištyrimo metodas, paremtas skirtingo ilgio šviesos bangų sąveika su odoje esančiais chromoforais (melaninu, hemoglobinu ir kolagenu). Šiuo tyrimo metodu yra įvertinamii odos pokyčiai, esantys net 2 mm gylyje. Gauti spalviniai vaizdai koreliuoja su darinio histologinėmis charakteristikomis. Todėl tyrimas siaskopu padeda prognozuoti konkretaus darinio supiktybėjimo riziką, o pagal tai yra parenkamas šalinimo būdas.
  • FAV metodas (aprašymas)

Morfologiniai navikų tyrimai:

  • Citologinis tyrimas – naviko ląstelių nuograndos;
  • Odos biopsija ir histologinis ištyrimas.

Tai yra svarbiausi tyrimo metodai odos piktybinių navikų diagnostikoje. Jie leidžia ištirti naviką sudarančių ląstelių struktūrą, pažeidimo gylį ir kitus gydymui bei ligos prognozei svarbius rodiklius. Neretai atliekama ekscizinė biopsija – pašalinamas visas pakitęs apgamas (ar įtarimą keliantis odos darinys) ir atliekamas jo histologinis ištyrimas.

Plačiau skaitykite skyreliuose „Ankstyva melanomos diagnostika“, FAV metodas „Siaskopija“, „Epitelinių navikų diagnostika“.
Jeigu atsiradęs odos pažeidimas, net ir skyrus gydymą, nesugyja per 2 mėnesius, įtarimai dėl odos vėžio sustiprėja. Nedelskite ir kreipkitės į gydytojus, kurie atliks Jums visus būtinus tyrimus. Modernūs diagnostiniai metodai padeda tiksliai ir greitai diagnozuoti ligą, todėl laiku skiriamas efektyvus gydymas.

Odos vėžio prevencija

Išvengti odos vėžio yra paprasčiau nei šią ligą išgydyti. Todėl yra patariama laikytis šių rekomendacijų:

  • Būti pavėsyje. Saulė aktyviausia nuo 10 iki 16 valandos, todėl tuo metu venkite eiti į lauką. Prisiminkite – jeigu jūsų šešėlis yra trumpesnis už jūsų ūgį, reikia eiti į pavėsį.
  • Svarbi tinkama apranga: ilgų rankovių marškiniai, lengvo audinio kelnės, plačiabrylė skrybėlė, akiniai nuo saulės.
  • Naudoti apsauginį kremą nuo saulės, kuris yra: plataus spektro, atsparus vandeniui, SPF 30 ar SPF 50.
  • Naudoti pakankamą kremo kiekį. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės linkę naudoti per mažą kiekį apsauginio kremo nuo saulės. Suaugusiems pakankamas apsauginio kremo nuo saulės kiekis yra maždaug 30 ml (2 valgomieji šaukštai).
  • Kremą naudoti kaskart einant į lauką, net ir esant debesuotai dienai.
  • Kremu turi būti išteptos visos atviros kūno vietos.
  • Naudoti plataus spektro apsauginius kremus, kurie apsaugo nuo UVA ir nuo UVB saulės spindulių.
  • Kremas turi atitikti odos tipą: gelio konsistencijos priemonės labiau tinka riebiai odai, losjonai bei aliejai – sausai odai.
  • Pakartotinai naudoti kremą kas 2 valandas, po maudynių ar suprakaitavus.
  • Vengti odos nudegimų. Būti atsargiems prie vandens telkinių, smėlio ir snieguotoje aplinkoje. Šios terpės atspindi žalingus saulės spindulius, taigi didina nudegimų tikimybę.
  • Nesilankyti soliariumuose.
  • Norint įdegusios odos, verčiau naudoti savaiminio įdegio priemones.
  • Reguliariai apžiūrėti savo odą (bent 1 kartą per mėnesį). Pastebėjus įtarimą keliančių pakitimų, nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatologą.
  • Net neturint nusiskundimų, kartą per metus rekomenduojama profilaktinė gydytojo dermatologo apžiūra.

Būtina paminėti, jog odos įdegis rodo, kad oda jau yra pažeista. Kiekvieną kartą būnant natūralioje saulės šviesoje ar naudojantis soliariumu vis labiau žalojama oda. Didėjant šiems pažeidimams, oda greičiau sensta, taigi, padidėja odos vėžio tikimybė.

Plačiau apie apsauginius kremus nuo saulės galima paskaityti skyreliuose „Apsauga nuo saulės“, ir „Kaip teisingai teptis kremą nuo saulės“.

  • Lazerinis centras teikia aukštos kokybės specifines paslaugas. Čia dirba kvalifikuoti gydytojai dermatologai, mokslų daktarai, pacientams teikiamos kokybiškos gydymo paslaugos.
  • Plačiau apie odos vėžio gydymą gydymą skaityti čia: Odos vėžio gydymas.
  • Iškilus klausimams ar neaiškumams skambinti: +370 659 57933, +370 659 57976
  • Apie odos vėžio gydymą skaitykite skyrelyje „Piktybinių odos navikų gydymas“.

Šias paslaugas teikiantys specialistai

Dr. Eglė Aukštuolienė

Gydytoja dermatovenerologė
chat

Lietuvių k. | Anglų k. | Rusų k.

location_on

Vilnius

Registruotis trending_flat

Dr. Viktoras Sidorovas

Gydytojas onkodermatologas
chat

Lietuvių k. | Anglų k. | Rusų k.

location_on

Vilnius | Klaipėda

Registruotis trending_flat

Edita Zubrickienė

Gydytoja dermatovenerologė.
chat

Lietuvių k. | Anglų k. | Rusų k.

location_on

Vilnius

Registruotis trending_flat

Rūta Šidlauskienė

Gydytoja dermatovenerologė
chat

Lietuvių k. | Anglų k. | Rusų k.

location_on

Klaipėda

Registruotis trending_flat

Privatu: Justas Arasimavičius

Gydytojas dermatovenerologas
chat

Lietuvių k. | Anglų k.

location_on

Vilnius

Registruotis trending_flat

Aleksandras Mordas

Gydytojas chirurgas - onkologas
chat

Lietuvių k. | Rusų k.

location_on

Vilnius

Registruotis trending_flat

Paslaugų kainos

Medicinos mokslų daktaro dermatologo konsultacija (Dr. Eglė Aukštuolienė)

140

expand_more

Pakartotinė medicinos mokslų daktaro konsultacija (Dr. Eglė Aukštuolienė)

100

expand_more

Mokslų daktaro apžiūra (Dr. Eglė Aukštuolienė)

60

expand_more

Medicinos mokslų daktaro dermatologo konsultacija (Dr. Viktoras Sidorovas)

140

expand_more

Pakartotinė medicinos mokslų daktaro konsultacija (Dr. Viktoras Sidorovas)

100

expand_more

Mokslų daktaro apžiūra (Dr. Viktoras Sidorovas)

60

expand_more

Gydytojo dermatologo konsultacija (Edita Zubrickienė)

80

expand_more

Pakartotinė gydytojo dermatologo konsultacija (Edita Zubrickienė)

70

expand_more

Apžiūra (Edita Zubrickienė)

60

expand_more

Gydytojo dermatologo konsultacija (Rūta Šidlauskienė)

80

expand_more

Pakartotinė gydytojo dermatologo konsultacija (Rūta Šidlauskienė)

70

expand_more

Apžiūra (Rūta Šidlauskienė)

60

expand_more

Gydytojo dermatologo konsultacija (Justas Arasimavičius)

80

expand_more

Pakartotinė gydytojo dermatologo konsultacija (Justas Arasimavičius)

70

expand_more

Apžiūra (Justas Arasimavičius)

60

expand_more

Gydytojo chirurgo konsultacija (Aleksandras Mordas)

80

expand_more

Pakartotinė chirurgo konsultacija (Aleksandras Mordas)

70

expand_more

Apžiūra (Aleksandras Mordas)

60

expand_more

Odos epitelinės kilmės piktybinių navikų šalinimas lazeriu

100-200

expand_more

Minkštųjų audinių operacijos kaina (lipomos, fibromos ir kt.)

200-800

expand_more

Odos gėrybinių ir piktybinių navikų operacinis gydymas

200-600

expand_more

Perrišimas

10

expand_more

Histologinis tyrimas

80

expand_more

Citologinis tyrimas

45

expand_more