APGAMŲ KLASIFIKACIJA
Kiekvienas iš mūsų turi įgimtų bei įgytų apgamų.
Įgimti apgamai yra nuo gimimo, nors kai kurie tipai atsiranda pirmų metų bėgyje. Įgimti apgamai - tai melanocitų sankaupos odoje. Jų dydis būna labai įvairus, nuo kelių milimetrų iki gigantinių.
Įgyti apgamai - tai nedideli (apie 1 cm.), ryškių ribų, pigmentines dėmės ar mzgeliai (papulės), sudarytos iš melanocitų sankaupų odoje. Atsiranda jie dažniausia vaikystėje, pikas būna jaunystėje, paskui prasideda involiucija ir pasiekus 60 metų riba, jie nyksta.
Apgamai, priklausomai nuo pigmentinių ląstelių (melanocitų) lokalizacijos skiriami i jungties, kombinuotus ir dermalinius apgamus.
Jungties apgamai yra pigmentinės dėmės tipo apgamai, melanocitai lokalizuojasi ties bazaline membrana. (bazalinė membrana yra savotiška riba tarp epidermio ir dermos).
Kombinuoto tipo apgamai yra iškilę virš odos pigmentiniai dariniai, melanocitai yra ir virš bazalinės membranos, ir po bazaline membrana.
Dermaliniai apgamai tai šviesiai rudos arba kūno spalvos iškilę dariniai, melanocitai stebimi tik dermoje.
Taip pat kaip atskirą grupę galima išskirti atipinius (displastinius) apgamus.
Atipiniai apgamai - tai apgamai, kurie turi citologinės ir architektoninės atipijos požymius. Atipiniai apgamai yra ikivėžinė būklė. Tai nereiškia, kad tokie apgamai būtinai supiktybės, bet rizika yra didesnė palyginus su įprastiniais apgamais.
APGAMŲ ŠALINIMAS
Priklausomai nuo apgamų tipo yra skirtingi šalinimo metodai. Pirmiausiai dermatologas turi apžiūrėti apgamus ir įvertinus jų būklę spręsti apie šalinimo metodą. Jeigu apgamai neturi pakitimų jų šalinimas sveikatos požiūriu nėra būtinas. Apie tai gydytojas privalo pasakyti pacientui.
Jeigu matomi atipiniai apgamai, tada įvertinus pakitimus gydytojas gali rekomenduoti operacinį gydymą su apgamo histologiniu tyrimu. Kitais metodais (lazeriniu, elektrodestrukcija) atipinį apgamų šalinti nepatartina, nes jeigu nebus padarytas histologinis tyrimas rizikuojama nediagnozuoti melanomos, kadangi riba tarp atipinio apgamo ir melanomos kartais būna labai trapi. Jeigu apgamas neturi atipijos ir pacientas nori šalinti apgamą tik dėl kosmetinių sumetimų, tada sprendžiama individualiai, koks metodas šiuo atveju yra tinkamiausiais.
Dažniausiai pasirenkamas lazerinis metodas, nes jis įvertinus ir kitus metodus, duoda geriausius rezultatus kosmetiniu požiūriu, apgamo pašalinimas trunka neilgai, yra greitesnis gijimas, mažesnė rizika dėl procedūros šalutinių poveikių.
Taip pat gali būti patartas ir operacinis gydymas tuo atveju, jeigu šalinant lazeriu yra didelė apgamo recidyvo tikimybė ( kai apgamas atsinaujina).