Jaunatviniai spuogai

Jaunatviniai spuogai (acne vulgaris) – tai viena dažniausių ir nemaloniausių paauglius kankinančių odos ligų, kuri negydoma gali išsivystyti į lėtinę odos patologiją, palikti randus bei sukelti sunkias psichologines problemas ar net depresiją.

Daugelis į šią problemą numoja ranka tikėdami mitais, kad spuogai – tai ne liga, ir kad jie išnyks savaime, vos tik pasibaigs paauglystė. Tačiau nevertėtų ignoruoti jaunatvinių spuogų buvimo, nes statistika byloja, kad Baltijos šalyse nuo jaunatvinių spuogų sukeltų problemų kenčia daugiau nei 700 tūkstančių jaunų žmonių. Iki 21 metų amžiaus šia liga serga apie 80 – 90 proc. žmonių.

Paauglystės spuogai ir hormoniniai spuogai – dažna lytinio brendimo liga. Spuogų atsiradimą lemia riebalų liaukų sekrecijos padidėjimas, jų latakėlių ragėjimo sutrikimas, mikrobų dauginimasis ir uždegimas.

Pagrindiniai paauglystės, hormoninių spuogų simptomai:

  • riebi veido oda ir plaukai;
  • inkštirai;
  • odos mazgeliai;
  • odos pūliavimas;
  • randai;
  • odos cistos;
  • odos sukietėjimai.

Didelę reikšmę atsirasti brendimo spuogams turi genetiniai veiksniai, pvz., jeigu abiejų tėvų oda jaunystėje buvo riebi, vargino spuogai, tai labai didelė tikimybė, kad ši problema vargins ir jų vaikus. Spuogus taip pat gali išprovokuoti ir įvairios kosmetinės priemonės bei ilgalaikis medikamentų (kortikosteroidai, jodo ir bromo preparatai, vitaminai B6 ir B12) vartojimas, cemento dulkės, naftos produktai ir kt. Kartais brendimo spuogai atsiranda sergant ir tam tikromis ligomis.

Kliniškai jaunatviniai, hormoniniai spuogai pasireiškia juodais ir baltais inkštirais, kurie vadinami kamedonais. Taip pat pūlinukais, cistomis, gilių spuogų vietose formuojasi randeliai. Pažeidžiama veido, kaklo, krūtinės bei nugaros oda. Skiriami spuogų tipai:

  1. paviršiniai spuogai;
  2. gilieji spuogai.

Tose vietose, kur raginės epidermio ląstelės sukimba su riebalais ir užkemša plauko folikulą, formuojasi kamedonai. Aplinkinėje odoje susiformuoja mazgelių, kurie gali supūliuoti. Uždegimo sukietėjimui padidėjus ir susiliejus, gali atsirasti gilių, kietų infiltratų. Paauglėms kartu su spuogais kartais stebimas ir padidėjęs plaukuotumas bei menstruacijų sutrikimas. Liga dažniausiai išryškėja paauglystėje, sulaukus 17 – 19 metų, tačiau gali atsirasti ir vėliau, ypač moterims. Ji gali tęstis ilgai, nuo kelių mėnesių iki metų ir net ilgiau su naujais odos būklės svyravimais: pagerėjimais ir paūmėjimais.

Jaunimas dažnai nedrįsta kreiptis į specialistus laiku ir pasirenka, jų nuomone, lengvesnį ligos sprendimo kelią – slepia spuogus po plaukais, makiažo sluoksniu ar patys juos spaudžia. Situaciją dažnai apsunkina ir tėvai, kurie šias bėdas priskiria brendimui ir nekreipia dėmesio į paauglių išvaizdos pokyčius. Susirgimas dažnas, tad labai svarbu nebijoti laiku kreiptis į specialistus, kad jaunatvinių spuogų gydymas būtų efektyvus.

Brendimo spuogus pradedama gydyti vietiniais preparatais ir priemonėmis. Paprastai skiriama antibakteriniu bei komedolitiniu poveikiu pasižyminčių vaistų, spiritinių tirpalų, losjonų, gelių ar kremų, kurie tepami ant veido, ant nugaros bei kitose kūno vietose, kurias kankina spuogai. Jei gydant namuose vietiškai po 4 – 8 savaičių nepavyksta atsikratyti spuogų, gydymas turi būti keičiamas. Vietiniam gydymui vartojamas benzoilperoksidas, eritromicinas, klindamicinas, tetraciklinas, tretinoinas bei azelaino rūgštis. Gerų rezultatų galima tikėtis konkrečią spuogų zoną veikiant klindamicino spiritino tirpalu ar losjonu. Šio preparato spiritinis tirpalas geriau tinka jauniems žmonėms, kurių oda riebi. Tuo tarpu mišriai ar linkusiai į sausumą odai klindamicino losjonas patartinas labiau. Kai spuogai neišgydomi vietiškai vartojamais vaistais ar pasireiškia vidutinėmis ir sunkiomis formomis, tikslingas sisteminis gydymas antibiotikais.

Gydant spuogus nepriklausomai nuo ligos sunkumo laipsnio, labai svarbu reguliariai ir tinkamai prižiūrėti veido odą, naudojant tik tas veido odos priežiūros priemones, kurias rekomendavo gydytojas ir neeksperimentuoti be jo pagalbos.