Kiekvienas norime gražios ir lygios odos. Apžiūrėdami ją, dažnai randame rudų dėmių, apgamų ar kitokių spalvotų defektų. Kai kuriuos iš jų stebime ir pažįstame dar nuo mažens. Daugeliui įdomu: kokios tokių pigmentinių dėmių atsiradimo priežastys?

Odos spalvą nulemia tam tikros odos ląstelės – melanocitai. Jos gamina pigmentą melaniną, kuris kūno paviršiuje sukuria savitą spalvą. Keičiantis melanino kiekiui, oda patamsėja arba, priešingai, pašviesėja. Gali pasikeisti ne tik viso kūno, bet ir atskirų vietų odos pigmentacija. Nors ląstelių gaminamo melanino kiekį lemia genai, įtakos tam turi ir kaitinimasis saulėje, hormonų veiklos pokyčiai nėštumo metu ir per menopauzę, bendra sveikatos būklė, kai kurie vaistai bei cheminės medžiagos. Vadinasi, pigmentinės dėmės odoje gali būti jau nuo pat gimimo, atsirasti po soliariumo, po nėštumo, nuo saulės ir dėl kitų priežasčių, visai nesvarbu kam – suaugusiam, vaikui ar kūdikiui.

Svarbiausia melanino paskirtis – apsaugoti organizmą nuo saulės ultravioletinių spindulių. Kuo daugiau melanino, tuo tamsesnė žmogaus oda. Sutrikus melaniną gaminančių odos ląstelių melanocitų veiklai ir jų kiekiui, pakinta odos pigmentacija.

Pigmentinių dėmių rūšys:

• melasma (chloazma);
• strazdanos;
• rudmės;
• senatviniai šlakai;
• pigmento nykimas (vitiligo).

Melasma – tai netaisyklingos formos pigmentinės dėmės, kurios atsiranda dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros. Pagrindiniai simptomai: juodos netaisyklingos formos dėmės, dažniausiai viršutinėje skruosto dalyje, ant nosies, lūpų ir kaktos. Šios dėmės ypač paryškėja, kai suaktyvėja saulė. Melasmos atsiradimas susijęs su UV spinduliuotės ir hormonų (estrogenų ir progesterono) sąveika. Ji dažniausiai pasireiškia jaunoms moterims, kurių hormonų lygis padidėjęs (nėščioms moterims arba moterims, kurios vartoja geriamąsias kontraceptines priemones).

Strazdanų dėmės, hiperpigmentuotos makulės, ypatingos tuo, kad per 15 – 20 metų laikotarpį jose gali susidaryti lentigo maligna melanoma – reta odos vėžio forma. Profilaktikai ir ankstyvajai piktybinio naviko diagnostikai geriausiai padeda skaitmeninė fotodermaskopija.

Saulės šlakai paryškėja dėl ultravioletinių spindulių poveikio po sunkių nudegimų saulėje. Jie išlieka ilgą laiką.
Senatviniai šlakai susidaro dėl odos senėjimo ir dažno kaitinimosi saulėje. Jie paryškėja maždaug 40 metų ir vyresniems asmenims.

Koncentruoto melanino dėmelių grupės labiausiai matomos ant šviesios odos.

Pigmento nykimas – tai dažnai pasitaikanti odos pigmentinių ląstelių liga, pasižyminti baltomis, su aiškiomis ribomis odos dėmėmis. Jų paplitimas gali būti įvairus. Nuo pavienių lęšio didumo baltų dėmelių iki viso kūno baltmės. Šia liga serga visos žmonių rasės, dažniausiai nuo 10 iki 30 metų asmenys. Priežastys nėra aiškios, atsiradimui įtakos turi paveldėjimas. Taip pat ši problema dažnai pasitaiko sergantiems cukralige, skydliaukės bei Adisono ligomis. Pigmentas nyksta, kada žmogaus imuninė sistema į melanocitus, t. y. pigmento ląsteles, reaguoja kaip į svetimkūnius ir juos pradeda naikinti.

Daugeliu atvejų pigmentinės dėmės būna neskausmingos ir nekelia pavojaus sveikatai. Ilgainiui jos tampa beveik nepastebimos, o kartais ir visai išnyksta be jokių specialių gydymo priemonių. Kai tokios dėmės būna ant kūdikio ar vaiko kūno, dėl to nereikia per daug jaudintis. Reikėtų jas palikti ramybėje, nes dažniausiai jos būna įgimtos ir nėra amžinos.

Pigmentinių dėmių gydymas gali būti labai įvairus: maskavimas, balinimas, chirurginis gydymas, gydymas lazeriu ir kt. Pigmentinės dėmės gali būti maskuojamos, balinamas atliekamas cheminiu pilingu, ar šalinamos kosmetinėmis priemonėmis. Kartais taikomi įvairūs chirurginiai metodai, pavyzdžiui, krioterapija ar odos abrazija. Tamsiai rudos pigmentinės dėmės dažnai šalinamos lazeriu.
Jeigu Jūs ar Jūsų artimieji turite problemų su pigmentinėmis dėmėmis arba kitais odos pokyčiais (stebite neaiškias dėmes ant savo kūno), nesiimkite jų gydyti patys – tegul Jus apžiūri gydytojas. Jis paskirs Jums patį patikimiausią ir efektyviausią gydymo būdą.