Plokščialąstelinis odos vėžys

Plokščialąstelinis odos vėžys – tai tokia odos vėžio forma, kuri išsivysto iš plonų ir plokščių bei ragėjančių ląstelių, kurios sudaro viršutinį odos sluoksnį.

Kai plokščialąstelinis odos vėžys negydomas jis gali:

• užaugti labai didelis;
• išplisti į kitas kūno vietas;
• sukelti įvairias komplikacijas.

Plokščialąstelinis odos vėžys būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai 65 metų ir vyresniems. Odos vėžiui atsirasti įtakos turi:
• genetika (šeimyninė anamnezė);
• ultravioletiniai spinduliai, soliariumai, intensyvi saulė;
• daugybiniai apgamai, t. y., kai jų yra net virš penkiasdešimt vienetų;
• pakitusių apgamų buvimas ir kt.

Šis odos vėžys dažniausiai atsiranda ant veido, aplink ausis, lūpas arba ant jų. Plokščialąstelinis odos vėžys gali išsivystyti ir bet kurioje kūno odos vietoje, net ir burnos, išangės ar lyties organų srityje. Pagrindiniai plokščialąstelinio odos vėžio požymiai ir simptomai:
• kietas raudonas guzelis;
• plokščia žvynuota ar šašuota žaizda;
• žaizda, kuri atsiranda ant seno rando arba opos;
• raudona žaizda;
• grubi ir sudirgusi žymė burnoje;
• raudona iškilusi žymė, kuri būna panaši į karpą (šalia išangės ar lytinių organų).

Odos vėžio diagnozės nustatymui labai svarbus yra klinikinis vaizdas, o taip pat ir citologinio tyrimo bei odos darinio biopsijos tyrimų atsakymas.

Odos vėžio gydymo būdai:

  1. medikamentinis gydymas;
  2. kriodestrukcinis gydymas;
  3. lazerdestrukcinis gydymas;
  4. fotodinaminės terapijos gydymas;
  5. spindulinės terapijos gydymas;
  6. chirurginis gydymas;
  7. kombinuotas gydymas.

Taigi, jeigu pastebėjote, kad per kelias dienas odoje atsirado pakitimų, kreipkitės į specialistus, kurie atliks jums visus būtiniausius tyrimus (dermatoskopinį tyrimą, siaskopinį tyrimą, odos biopsiją, histologinį tyrimą, citologinį ir kt.), nes modernūs diagnostikos metodai padeda tiksliai bei laiku nustatyti diagnozę bei laiku pradėti tinkamą ir patį efektyviausią gydymą.