Žvynelinė (psoriazė) yra viena iš seniausiai žinomų odos ligų. Tai – lėtinė, pasikartojanti liga, kuri pažeidžia odą, o sudėtingesniais atvejais net ir sąnarius. Liga atsiranda, kuomet paviršinės odos ląstelės pradeda pernelyg greitai daugintis. Oda atrodo lyg padengta žvynais, kuriuos niežti, kartais netgi skauda, o pakasius – lieka raudonos dėmės. Dažniausiai žvyneline serga 20 – 40 metų žmonės. Jų pasaulyje yra maždaug nuo 0,5 iki 5 proc., o Lietuvoje sergančiųjų – apie 120 tūkstančių. Žvyneline tiek vyrai, tiek moterys serga vienodai dažnai.

Pagrindiniai žvynelinės simptomai:

• oda padengta tarsi žvynais;
• bėrimo plitimas, susiliejimas;
• odos deginimo pojūtis;
• sąnarių skausmas;
• nagų pažeidimai;
• pūslelės ant odos;
• odos mazgeliai.

Tikslios žvynelinės atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad šią ligą lemia imuninės sistemos sutrikimas, susijęs su T ląstelėmis. Šios ląstelės yra imuninės sistemos dalis, kovojanti su infekcijomis. Manoma, kad psoriaze susergama, jei odoje gaminama per daug šių ląstelių. Jos sukelia per greitą ląstelių dalijimąsi ir uždegimą. Paprastai odos ląstelės subręsta ir pasišalina nuo odos paviršiaus per 28 – 30 dienų. Sergantiesiems odos ląstelės subręsta per 3 – 6 dienas ir nepasišalina nuo odos paviršiaus, bet kaupiasi taip suformuodamos į žvynelius panašias struktūras.

Dažnai šį procesą sužadina aplinkos faktoriai tokie, kaip: viršutinių kvėpavimo takų infekcija, emocinė įtampa, vaistai, kurie skirti depresijos, reumatinių ar širdies ir kraujagyslių ligų gydymui. Taip pat alkoholio vartojimas, rūkymas, ultravioletinių spindulių poveikis ir mechaninis odos dirginimas (trynimas, spaudimas, nudegimai, traumos ir kt.).

Pirmieji ligos požymiai pastebimi iškart. Pirmiausiai atsiranda nedidelis, plokščias, rausvas mazgelis, kuris pamažu didėja, o vėliau pasidengia sidabro spalvos žvyneliais. Šios plokštelės būna nedaug iškilusios, o jų ribos – aiškios. Ligai įsisenėjus, plokštelės sukietėja ir sustorėja. Oda tampa šiurkšti, sudirgusi, sausa ir ją ima niežti.

Žvynelinės tipai ir rūšys:

• plokštelinė;
• lašelinė;
• pustilinė;
• raukšlių;
• eritroderminė.

Ši liga dažniausiai pažeidžia alkūnių, kelių, veido, apatinės nugaros dalies, padų ir delnų odą. Taip pat liga gali paveikti ir nagus, lytinių organų, burnos gleivinę, sąnarius bei galvos plaukuotąją dalį. Galvoje židiniai išplinta į neplaukuotąją kaktos, skruostų, ausų odą. Galvoje žvynelinės židinių neniežti. Paprastai galvą pradeda niežėti tik tuomet, kai vystosi uždegimas ir liga pradeda greitai plisti.
Kiekvieno paciento gydymo būdai yra skirtingi ir individualūs. Jie priklauso nuo įvairių veiksnių (ligos stadijos, vietos, formos, išplitimo, paciento amžiaus bei įvairių gretutinių ligų). Gali būti skiriamas vietinis ir sisteminis gydymas. Vietiniam gydymui skiriami vaistai (minkštinančios medžiagos tokios, kaip ceridalis, kortikosteroidų tepalai, kremai, įvairūs losjonai, vitamino D analogai ir kt.). Sisteminiam – fotosensibilizuojančios medžiagos, imunosupresiniai vaistai, retinoidai ir kt. Taip pat būdingas gydymas eksimetriniu lazeriu: juo atliekama fototerapija bei siauro spektro ultravioletinių B spindulių terapija. Prieš paskiriant gydymą, reikalingi tyrimai. Žvynelinę gydytojas gali diagnozuoti pamatęs jai būdingus odos pažeidimus, arba tyrimams paimamas nedidelis pažeistos odos gabalėlis, kuris po to siunčiamas į laboratoriją diagnozės patvirtinimui.

Dažnai žmonės, sergantys šia liga, kenčia nuo nemalonaus aplinkinių požiūrio, jaučia nerimą, apima depresija, nebežino, kaip tinkamai ją gydyti. Netinkamas gydymas jiems sukelia dar nemalonesnes komplikacijas. Jiems dažnai iškyla praktinių bei psichologinių problemų, nes liga yra matoma. Tačiau reikia nepamiršti, kad gydytojai gali Jums padėti. Jūs visada galite kreiptis į specialistą, taip užkirsdami kelią ligos progresavimui bei sumažindami nemalonus pojūčius.