Konsultacijai registruokitės telefonu arba internetu
Perkant konsultaciją internetu taikome 5% nuolaidą: rinktis paslaugas

Vilnius
+370 5 205 26 06
+370 659 57933
Klaipėda
+370 46 344343
+370 659 57976

FAV metodas (Fluorescence-Advanced- Videodermatoscopy) odos pigmentinių navikų diagnostikai

Pateikiame naują videodermatoskopijos tyrimo metodą, kuris vadinamas FAV metodu (Fluorescence-Advanced- Videodermatoscopy). FAV metodui naudojama optinė elektroninė sistema su monochromatinės šviesos šaltiniu, kurios bangos ilgis yra 405 nm (± 5nm). Optinis prietaisas leidžia rankiniu būdu fokusuoti vaizdą į skirtingus paviršinius odos sluoksnius. Matymo laukas yra 340μm. Įrenginio vaizdo jutiklis yra labai jautrus (> 50% esant λ = 400-810nm) yra aukštas kadravimo dažnis (1 kadras / 8,33 ms). Optinė rezoliucija yra 1μm. FAV veikimo principas grindžiamas endogeninių molekulių gebėjimu sugerti specifinius bangų ilgius ir skleisti fluorescenciją (Fluorescencija – reiškinys, būdingas kai kurioms medžiagoms. Apšviestos, jos sugeria spindulius ir skleidžia regimąją šviesą, t. y. didesnio bangos ilgio šviesą. Šis spinduliavimas baigiasi, vos tik nutraukiamas išorinis apšvietimas).

Tyrimas atliekamas in vivo ir optinis prietaisas yra tiesiogiai pridedamas prie odos. Reguliuodami optinį įrenginį, mes galime apžiūrėti įvairius odos gylius. Vaizdai vizualizuojami ekrane realiuoju laiku pagal pilkos spalvos skalę, atsižvelgiant į absorbacijos lygius (juoda be fluorescencijos, didžiausia fluorescencija). Kad išvengtume energijos difuzijos paviršiuje, kuri susidaro dėl corneum stratus, odos paviršius padengiamas gliceroliu. Įprastomis sąlygomis optinis įsiskverbimo gylis svyruoja nuo 200 iki 400 μm, o tai leidžia vizualizuoti odos struktūras iki papiliarinės dermos.

FAV metodas leidžia greitai, be invazijos (be odos pažeidimo) įvertinti paviršinių odos struktūrų būklę ląstelių lygyje, suteikti papildomos informacijos, kuri gali būti reikšminga sprendžiant odos ikivežinių ir piktybinių navikų (lentigo maligna, melanoma, epiteliniai piktybiniai navikai) diagnostikai ir gydymui. Taip pat FAV metodas naudingas diagnozuojant parazitines odos ligas, tiesiogiai vizualizuoja patogenus pasirinktose odos infekcijose.

Kaip pavyzdį galite pamatyti du iš pirmo žvilgsnio vizualiai panašius pigmentinius navikus, kur vienas iš jų dar tik pakitęs apgamas (atipinis apgamas), o kitas jau yra ankstyva melanoma.

Skaitmeninės videodermaskopinis vaizdas

                         

                         

 

                   

                     

                          Atipinis apgamas                                                           Melanoma

Dėka FAV metodo pavyksta pamatyti pigmentinio odos darinio pakitimus, kurie padeda tiksliau nustatyti diagnozę ir priimti teisingą sprendimą dėl gydymo.

Žemiau Jūs galite pamatyti aukščiau pateiktų pigmentinių navikų FAV metodu atliktus vaizdus.

FAV metodu atliktas vaizdas

                           

               

 

 

                                                                                                    Atipinis apgamas                                                        Melanoma

Atipinio apgamo atveju mes jau matome nežymiai asimetrišką pigmentinių lizdų išdėstymą, bet kitų pakitimų nesimato. Melanomos atveju matome ryškiai asimetriškų pigmentinių lizdų vaizdą ir odos priedų infiltraciją pigmentinėmis ląstelėmis.

Tyrimas gali būti atliktas tuo pačiu metu, papildomo pasiruošimo nereikia. Tyrimas neskausmingas. Gydytojas iškarto galės paaiškinti matomus pakitimus ir rekomenduoti tolimesnę gydymo taktiką.

 

Mūsų privalumai
  • Konsultuoja medicinos mokslų daktaras, onkodermatologas, (2001 m. - 2012 m.) dirbęs Vilniaus universiteto onkologijos institute, Viktoras Sidorovas, apgynęs daktaro disertaciją tema: „Odos melanomos prognozinių ir prediktyvinių faktorių tyrimas“;
  • Aleksandras Mordas - gydytojas chirurgas, onkologas, lazerinės medicinos specialistas. Puikiai išmanantis visus diagnostikos ir gydymo metodus. Dirba nuo 2006 m. Nuo 2007 m. Lietuvos Lazerinės medicinos draugijos narys. Taip pat dirba ir dr. E. Aukštuolienė, E. Zubrickienė, R.Šidlauskienė.
  • Tik mes galime pasiūlyti FAV ištyrimą odos ligų diagnostikai;
  • Lazerinio centro gydytojai specializuojasi diagnozuojant ankstyvą odos vėžio formą (stadiją): vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti siaskopiją apgamų ištyrimui ir ankstyvos melanomos diagnostikai. Jau tūkstančiai pacientų įvertino mūsų centro darbo kokybę bei atvyksta pas mus reguliariai (profilaktiškai) pasitikrinti;
  • Mūsų centras pirmas Rytų Europoje, kuris įdiegė šitą metodą dermatologijos praktikoje. Deja, nei viena Lietuvoje Universitetinė klinika ar privati klinika dar negali pasiūlyti savo pacientams tokio ištyrimo. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis Europoje, kurie taip pat jau pradėjo taikyti FAV metodą savo darbe. Kartu tobuliname savo žinias ir dalinamės patirtimi;
  • Kadangi taikome visus dažniausius odos vėžio gydymo metodus – parinksime efektyviausią rezultatą suteiksiančią paslaugą;
  • Konsultaciją pas dermatologą dėl odos ligų galite įsigyti internetu: PIRKTI KONSULTACIJĄ
  • Kodėl verta? Perkantiems konsultaciją internetu taikoma 5% nuolaida.

GALITE SUSISIEKTI SU MŪSŲ CENTRAIS:

Vilniuje

Apgamų žemėlapis

Remiantis statistiniais tyrimais, visame pasaulyje daugėja melanomos atvejų. Kadangi išgyvenamumas priklauso nuo naviko gylio diagnozės metu, ankstyvas melanomos diagnozavimas išlieka vienu svarbiausiu tikslu, gerinant paciento prognozę. Ilgą laiką tiriant pacientus dėl melanomos buvo remtasi klinikinio ištyrimo ir dermatoskopijos deriniu. Visgi pacientams, turintiems daug apgamų, kartais būna sunku anksti nustatyti naujai atsiradusius ar pradėjusius besikeisti senus darinius. Odos pakitimų stebėjimas (apgamų žemėlapis (mole mapping)) palengvina paciento apgamų matomumą, kadangi pakitusių ir naujų apgamų vertinimo procesas tampa dinamiškas, objektyvus ir precizinis. Tam naudojamos 2 pagrindinės technologijos:

  • • Viso kūno apgamų skenavimas.
  • • Skaitmeninė odos darinių video dermatoskopija.

 

Dėka šių technologijų pagerėja ankstyvos melanomos diagnostika bei sumažėja nereikalingų chirurginių intervencijų dažnis.

Mes pirmieji ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje pakitusius apgamus ir įtartinus odos navikus tiriame moderniausia pasaulyje skaitmenine video dermatoskopijos įranga HORUS ir FAV metodų (fluoriscentine odos dariniu video mikroskopija). Apie FAV metodą ir jo galimybės odos navikų ir kitų odos ligų diagnostikai galima paskaityti papildomai skyriuje FAV metodas.

apgamu-zemelapis

Atliktos nuotraukos tampa orientyru, ateityje aptinkant naujus odos darinius ar vertinant senesniuosius dėl subtilių pakitimų. Jeigu kontrolinių vizitų metu nustatomi darinio pakitimai (pvz., asimetrinis didėjimas, židininiai pigmentacijos ir struktūros pokyčiai), jį rekomenduojama šalinti.

Viso kūno apgamų skenavimas, stebėjimas (mole mapping)

Apgamų pokyčių stebėjimas - tai speciali prevencinė programa, skirta pacientams, turintiems padidėjusią riziką gyvenimo eigoje susirgti melanoma. Pagrindiniai jos komponentai:

  • • Odos apžiūra bei skaitmeninis video dermatoskopinis apgamų ištyrimas;
  • • Viso kūno odos skenavimas;
  • • Naujai atsiradusių odos darinių bei senų apgamų pakitimų nustatymas reguliarių kontrolinių vizitų metu;
  • • Saugi duomenų bazė.

Kam rekomenduojamas mole mapping?

• Turintiems daug apgamų (50 - 100 vnt.).
• Turintiems displazinių, atipinių apgamų (didėjantys, netaisyklingos formos, nevienodos spalvos).
• Esant apgamų nugaros srityje, kai pacientui sunku juos pačiam reguliariai stebėti.
• Anksčiau buvę melanomos atvejai.
• Šeimoje buvę melanomos atvejai.
• Šviesios odos savininkams, kurie buvo nudegę kelis kartus ar patyrė bent 1 labai stiprų nudegimą nuo saulės.
• Kai įtarimą kelia konkretūs apgamai ar kiti odos dariniai (dėl neįprastos išvaizdos, neseniai atsiradusių pakitimų).

 

 

Kokiems dariniams rekomenduojamas skaitmenines video dermatoskopinis ištyrimas?

Įtarimą keliantys odos dariniai yra tie, kurie turi melanomos ar kitų odos vėžio formų (pvz., bazalinių ląstelių karcinomos, plokščialąstelinės karcinomos) požymių. Būdinga dar ir tai, kad piktybiniai odos navikai laikui bėgant linkę didėti.

Pagrindiniai melanomos požymiai yra apibūdinami ABCDE taisykle bei Glasgow 7 kriterijų sąrašu. Tai naudingas orientyras, tačiau kiek sunkiau juo vadovautis esant ypač ankstyvos stadijos ar atipinei melanomos formai. Be to, ne visi šiais požymiais pasižymintys dariniai yra melanoma, dauguma iš jų nekelia jokio pavojaus gyvybei.

ABCDE taisyklė:

A - Asimetrija (spalvos, formos, kontūrų, reljefo ir pan.).
B - Netaisyklingi kraštai.
C - Nevienoda spalva (>3 spalvų derinys).
D - Didesnis, nei 6 mm.
E - Evoliucija (didėja, keičiasi kiti parametrai).

Glasgow 7 kriterijų sąrašas:

  1. Didieji:

• Keičiasi dydis.
• Netaisyklinga forma.
• Nevienoda spalva.

  1. Mažieji:

  • • Didesnis nei 7 mm.
  • • Uždegimo požymiai.
  • • Šlapiavimas.
  • • Jutimo pakitimai.

Nemelanominiai odos piktybiniai dariniai (kitaip dar vadinami keratinocitiniais) pasitaiko kur kas dažniau nei melanoma. Jų pagrindiniai požymiai - palaipsniui didėjantys odos dariniai, pasidengę šašais, išopėję, kraujuojantys.

Jeigu Jums nerimą kelia naujai atsiradęs odos darinys, taip pat, jeigu senas darinys pradėjo didėti, pasikeitė jo išvaizda, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju. Gydytojas pagal poreikį gali rekomenduoti darinio chirurginį pašalinimą su histologiniu ištyrimu, reguliarius kontrolinius vizitus, video dermatoskopinis apgamų ištyrimas bei odos pokyčių stebėjimą, taip pat gali nukreipti pas kitą specialistą (pvz., chirurgą).

Mole mapping trūkumai:

  • Kartais melanoma gali atsirasti sunkiai apžiūrimose kūno vietose, pvz., gleivinėse, galvos odoje, prie lytinių organų.
  • Ankstyva melanoma ir kitos odos vėžio formos gali atrodyti, kaip gerybiniai odos dariniai, todėl gali suklaidinti.
  • Nepavojingas darinys gali priminti melanomą, ko pasekoje atliekama nereikalinga chirurginė intervencija.
  • Melanoma gali augti labai greitai (ypač mazginio tipo), kartais pasiekia pavojingą dydį net nesulaukus kontrolinio vizito.

Kokie yra mole mapping privalumai?

Mole mapping pagrindinis uždavinys - nustatyti melanomą, kuo ankstyvesnėje stadijoje, aptinkant naujus pigmentinius odos darinius ar registruojant atsiradusius pakitimus senesniuose apgamuose. Matant pakitimus kliniškai ir skaitmeninių video dermatoskopu melanomos įtarimas tik dar labiau sustiprėja.

Pagrindiniai mole maping stebėjimo privalumai:

  • Remiantis anksčiau atliktomis nuotraukomis, galima nustatyti, ar įtarimą keliantis odos darinys yra naujas, ar tai senas darinys, kuris pradėjo keistis.
  • Jeigu gydytojas nustato, kad darinį reikia šalinti, indikacijos šalinimui dažniausiai nustatomos ankstyviausiose stadijose, taip ženkliai sumažinant melanomos riziką ir chirurginės operacijos apimtį.
  • Jeigu tai naujas darinys (ar senas, kuris pradėjo keistis), tačiau dar neturi indikacijų šalinimui, daroma jo nuotrauka ir skiriamas stebėjimas.
  • Odos dariniai, kurie neturi struktūrinių pakitimų ir kurie laikui bėgant nesikeičia, praktiškai neturi melanomos rizikos, todėl medicininiais tikslais jų šalinti nereikia. Taip sumažinamos paciento patiriamos išlaidos, intervencijų ir komplikacijų rizika.
  • Paciento ir jo šeimos gydytojo nuraminimas.

Jeigu nusprendėte atlikti mole mapping procedūrą, rinkitės ją mūsų centre, kadangi:

  • Jums bus suteiktos visos į procedūros paketą įeinančios paslaugos.
  • Jums bus suteikta išsami informacija apie procedūrą, jos privalumus ir trūkumus.
  • Gausite išsamią konsultaciją, ypač dėl kontrolinių vizitų ateityje bei reikalingo gydymo.

Jeigu Jums nerimą kelia bent vienas odos darinys, taip pat jeigu turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu, nedelskite ir registruokitės konsultacijai mūsų centre.


Mūsų privalumai
  • Konsultuoja medicinos mokslų daktaras, onkodermatologas, (2001 m. - 2012 m.) dirbęs Vilniaus universiteto onkologijos institute, Viktoras Sidorovas, apgynęs daktaro disertaciją tema: „Odos melanomos prognozinių ir prediktyvinių faktorių tyrimas“;
  • Aleksandras Mordas - gydytojas chirurgas, onkologas, lazerinės medicinos specialistas. Puikiai išmanantis visus diagnostikos ir gydymo metodus. Dirba nuo 2006 m. Nuo 2007 m. Lietuvos Lazerinės medicinos draugijos narys. Taip pat dirba ir dr. E. Aukštuolienė, E. Zubrickienė, R.Šidlauskienė.
  • Lazerinio centro gydytojai specializuojasi diagnozuojant ankstyvą odos vėžio formą (stadiją): vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti siaskopiją apgamų ištyrimui ir ankstyvos melanomos diagnostikai. Jau tūkstančiai pacientų įvertino mūsų centro darbo kokybę bei atvyksta pas mus reguliariai (profilaktiškai) pasitikrinti;
  • Kadangi taikome visus dažniausius odos vėžio gydymo metodus – parinksime efektyviausią rezultatą suteiksiančią paslaugą;
  • Konsultaciją pas dermatologą dėl odos ligų galite įsigyti internetu: PIRKTI KONSULTACIJĄ
  • Kodėl verta? Perkantiems konsultaciją internetu taikoma 5% nuolaida.

GALITE SUSISIEKTI SU MŪSŲ CENTRAIS:

Vilniuje Klaipėdoje 

Vitiligo

Vitiligo (baltmė) yra ganėtinai dažnas pigmentacijos sutrikimas, kurio pagrindinis požymis- odoje atsiradusios baltos dėmės. Tai nutinka dėl epidermyje esančių melanocitų (ląstelių, gaminančių odos pigmentą melaniną) netekimo. Bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, o dėmės tarpusavyje gali susilieti ir formuoti didelius depigmentacijos plotus. Ryškiausias kontrastas tarp sveikos ir pažeistos odos stebimas tamsaus gymio žmonėms. Sergantieji vitiligo dažnai patiria nerimą, jaučiasi atstumti aplinkinių, nepasitiki savimi.

Baltmė yra pati dažniausia depigmentacijos priežastis. Apskaičiuota, kad šia liga serga net iki 2% bendrosios populiacijos, nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės ar kitų epidemiologinių faktorių. Baltmė gali atsirasti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai bėrimai išryškėja 20- 30 metų amžiaus žmonėms. Kone trečdalį sergančiųjų sudaro vaikai, o apie 80 % suaugusiųjų pirmieji odos pažeidimai atsirado iki 30 metų amžiaus.

Vitiligo priežastys

Vitiligo priežastys nėra žinomos. Pacientai ligos atsiradimą dažnai sieja su patirtu emociniu stresu, persirgtomis ligomis, patirtomis traumomis, saulės nudegimais, nėštumu. Visgi nėra mokslinių duomenų, kurie patvirtintų šių veiksnių įtaką baltmės atsiradimui.

Pastebėta, kad pacientai, sergantys vitiligo, o taip pat ir jų pirmos eilės giminės (tėvai, broliai, seserys) dažniau serga ir kitomis autoimuninėmis ligomis. Todėl manoma, kad baltmė taipogi gali būti autoimuninis odos susirgimas. Be to, žmonės po kaulų čiulpų transplantacijos turi kone 3 kartus padidėjusią riziką baltmės atsiradimui.

Kaip jau minėta, sergant vitiligo baltos dėmės odoje atsiranda dėl melanocitų netekimo. Egzistuoja kelios teorijos, bandančios paaiškinti galimas melanocitų sunykimo priežastis, iš kurių populiariausios yra šios:

• Genetinis polinkis
• Autoimuniniai procesai
• Oksidacinio streso įtaka
• Virusinė infekcija
• Biocheminės reakcijos
• Neuromediatorių įtaka
• Melanocitų patologija

Nors mokslinių tyrimų metu gauti duomenys pagrindžia autoimuninių reakcijų ir oksidacinio streso įtaką vitiligo atsiradimui, nė viena iš šių teorijų negali paaiškinti įvairialypių susirgimo apraiškų. O vadinamoji „konvergencijos“ teorija teigia, kad melanocitų destrukciją lemia kelių aukščiau išvardintų veiksnių sąveika.

Genetinis polinkis. 25- 50% sergančiųjų baltme turi šeimos narių, kurie taip pat serga šia odos liga. 6% pacientai nurodo, kad vitiligo serga jų broliai ar seserys.
Autoimuninės ligos. Jau seniai nustatytas vitiligo ir kitų autoimuninių susirgimų, pvz., autoimuninio tiroidito, Greivso ligos,  1 tipo cukrinio diabeto, židininės alopecijos, reumatoidinio artrito, psoriazės ryšys. Nustatyta, jog net 20% sergančiųjų baltme gali turėti autoimuninį skydliaukės pakenkimą. Organizme susidaro vadinamieji autoantikūnai, nukreipti prieš specifinį organą- taikinį, pvz., skydliaukę. Tokie autoantikūnai susidaro ir prieš melanocitus, ko pasėkoje įvyksta jų sunaikinimas. Be to, daug reikšmės turi ir kiti organizme vykstantys imuninės sistemos pokyčiai.
Melanocitų patologija. Viena iš vitiligo teorijų teigia, jog melanocitai gali žūti dėl melanino (odos pigmento) sintezės metu susidarančių toksinių junginių. Ląstelių jautrumas šiems junginiams padidėja dėl patiriamo oksidacinio streso. Teoriją paremia ilgalaikiai stebėjimai, jog kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (pvz., pramoniniais teršalais, agresyvia buitine chemija ir pan.) galiausiai sukelia odos pigmentacijos pokyčius. Kita priežastis, dėl ko žūva melanocitai sergant baltme- tai dėl jų „atsikabinimo“ nuo pamatinės membranos (anatominės struktūros, skiriančios epidermį nuo tikrosios odos). Tai gali nutikti dėl traumos, laisvųjų radikalų, autoimuninių reakcijų ir kt.
Oksidacinis stresas. Keletas mokslinių tyrimų byloja, kad oksidacinis stresas gali būti grandininės reakcijos, dėl kurios žūva melanocitai, pradžia. Ląstelėje sutrinka oksidacijos ir redukcijos reakcijų pusiausvyra, reikšmingai sumažėja antioksidantų, padaugėja laisvųjų radikalų. Genetinį polinkį vitiligo turintiems žmonėms oksidacinis stresas gali paskatinti ligos atsiradimą paveikdamas imuninį atsaką į išorinius ir vidinius organizmą veikiančius faktorius.
Neuromediatoriai. Ši teorija teigia, jog netoli pigmentinių ląstelių esančios nervų galūnėlės gali išskirti medžiagas, toksiškai veikiančias melanocitus. Pastebėta, kad kai kuriais atvejais vitiligo bėrimai išsidėsto pagal dermatomus (t. y., odos plotas, kurį įnervuoja konkretus nervas). Be to, pasitaiko atvejų, kai baltmė atsiranda persirgus tam tikromis nervų sistemos ligomis, pvz., virusiniu encefalitu, sergant išsėtine skleroze, pažeidus periferinį nervą.


Vitiligo simptomai

Bendrieji vitiligo požymiai. Būdingiausias vitiligo požymis- tai baltos odos dėmėje. Jos nesukelia jokių nemalonių pojūčių- jų neniežti, nedegina, neskauda. Atspalvis gali būti įvairus- pieno baltumo, kreidos baltumo. Uždegimo požymių nebūna. Dėmės- įvairaus dydžio, kartais gali susilieti tarpusavyje, formuodamos didelius, aiškių ribų  depigmentacijos plotus. Vitiligo gali pažeisti bet kurią kūno dalį, bet dažniausiai dėmių atsiranda veido, rankų, liemens srityje. Neretai pacientai ligos pradžią sieja su neseniai patirtu emociniu stresu, nudegimais ar kita odos trauma, nėštumu. Vitiligo gali susirgti tiek vaikai, tiek ir suaugę.

Vitiligo dėmės gali turėti kelis atspalvius: baltą, šviesiai rusvą, pieno baltumo, kreidos baltumo ir pan. Spalvų variantai ryškiausiai matomi tamsaus gymio pacientams.

Pažeistoje vietoje plaukai taip pat netenka pigmento. Tam tikrais atvejais vitiligo gali pasireikšti galvos plaukų, antakių, blakstienų pigmento netekimu. Pastebėta, jog sergantieji baltme ir jų artimieji greičiau pražyla.

Halo apgamai rodo didesnę riziką baltmės išsivystymui. Nustatyta, jog 6- 26% pacientų, turinčių minėtų apgamų, gyvenimo eigoje suserga vitiligo.

Pagal susirgimo amžių, skiriami 2 vitiligo tipai:

• Pirmajam tipui būdinga ankstyva ligos pradžia (dažniausiai iki 12 metų amžiaus), ankstyvas pražilimas, Halo apgamai, vitiligo sergantys pirmos eilės giminės, Kiobnerio fenomenas (žr. žemiau).
• Antrasis tipas- tai paaugliai ar jauni suaugę, kurie neretai serga ir kitomis autoimuninėmis ligomis.

Vitiligo klasifikacija

Baltmė skirstoma į dvi dideles kategorijas: nesegmentinę ir segmentinę.

Nesegmentinė vitiligo gali būti:

• Generalizuota. Dėmės išsidėsto simetriškai, abiejose kūno pusėse. Pažeidžiamos įvairios kūno dalys. Ši ligos forma gali prasidėti vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Bėrimai atsiranda dažnai traumuojamose, trinamose ar kitaip mechaniškai veikiamose kūno vietose. Neretai išberia veidą, liemens sritį, galūnes. Ligai progresuojant, netenkama didžiosios dalies pigmento, pažeidžiama kone visa oda, tik kai kur gali likti sveikos odos plotelių. Tuomet ši forma vadinama universaliąja.
• Akrofacialinė, akralinė. Dėmės atsiranda veido ir (ar) galūnių srityje. Vėliau bėrimai gali išplisti po visą kūną.
• Gleivinių. Ši ligos forma pažeidžia burnos ir lytinių organų gleivinę. Bėrimai gali atsirasti generalizuotos vitiligo fone arba pasireikšti atskirai.
• Hipochrominė. Būdingesnė tamsaus gymio žmonėms. Netenkama tik dalies pigmento, todėl pažeista oda atrodo tik kiek šviesesnė negu aplinkinė sveika oda.

Segmentinė vitiligo. Rečiausias baltmės tipas. Būdingas odos pažeidimas, bent jau dalinai atitinkantis konkretų dermatomą. Depigmentacijos zona ryškėja kelis metus ir stabilizuojasi, odos pažeidimas neturi tendencijos plisti. Be to, anksti pažeidžiami ir plaukai. Vienu metu gali būti pažeidžiami keli kūno odos segmentai, nebūtinai toje pačioje kūno pusėje.

Kiobnerio fenomenas. Dažnas odos traumavimas, pvz., trynimas, krapštymas, taip pat dažnas kontaktas su alergizuojančiomis ir dirginančiomis medžiagomis gali išprovokuoti baltmės atsiradimą, ypač kaklo, alkūnių ir kulkšnių srityse. Verta įsidėmėti, jog šis fenomenas nėra specifiškas vien tik vitiligo.

Įdomu tai, jog 30- 40 % atvejų vitiligo gali pažeisti ir melanocitus, esančius tinklainėje, vidinėje ausyje, galvos smegenų dangaluose. Laimei, tai nesukelia jokių simptomų ir yra visiškai nepavojinga.

Su vitiligo susijusios ligos
Autoimuniniai susirgimai. Kaip jau minėta, vitiligo neretai būna susijusi su autoimuninėmis ligomis, pvz., autoimuniniu tiroiditu, židinine alopecija, psoriaze, 1 tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, uždegiminėmis žarnų ligomis, skleroderma, sunkiąja miastenija, diskoidine ir sistemine raudonąja vilklige, Sjogreno sindromu ir t. t... Nustatyta, jog žmonės, sergantys aukščiau išvardintomis ligomis, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti generalizuota vitiligo negu bendra populiacija.
Genetiniai sindromai. Baltmė yra itin retų genetinių sindromų, pvz., Kabuki, Alezzandrini, Vogt- Koyanagi-Harada, komponentu. Šiems sindromams būdingi ir kitų organų, ne tik odos, pažeidimai.
Psichosocialinės problemos.  Neretai baltmė sukelia daug psichologinio streso, mažina pasitikėjimą savimi, lemia įvairiausių kompleksų išsivystymą. Neigiamas poveikis psichikos sveikatai, emocinė ligos našta labiau paveikia moteris bei tamsaus gymio asmenis. Sergantiems vaikams neretai sutrinka socialinė adaptacija bendraamžių kolektyve, dėl ko vėliau vystosi įvairios psichologinės problemos.

Ligos eiga
Vitiligo eiga yra nenuspėjama. Vieniems pacientams bėrimai išlieka stabilūs, o kitiems progresuoja gyvenimo eigoje. Daugumoje atvejų, metams bėgant, dėmių išsidėstymas ir pažeistos odos plotai keičiasi- dėmės didėja, atsiranda naujų odos pažeidimų. Ligos progresija dažnesnė šiais atvejais:

• Kai šeimoje yra sergančių baltme
• Didelis ligos stažas
• Nustatomas Kiobnerio fenomenas
• Yra gleivinės pažeidimų

Visgi daugumoje atvejų ligos progresija yra nenuspėjama.

Vitiligo diagnostika

Baltmės diagnostika dažniausiai nesukelia sunkumų. Liga nustatoma remiantis būdingais požymiais- įgytos, aiškių ribų, tolygios baltos spalvos dėmės, aiškaus kontūro atskirtos nuo aplinkinės sveikos odos, nesant uždegimo požymių. Diagnozuojant vitiligo, įvertinama:

• Susirgimo amžius
• Veiksniai, galėję išprovokuoti ligos atsiradimą
• Kiti su bėrimu susiję simptomai
• Bėrimų plitimas
• Bėrimų pokyčiai laikui bėgant
• Gretutinės ligos
• Vartojami vaistai
• Paciento profesija, galimas kontaktas su cheminėmis medžiagomis
• Šeimos narių ligos

Pagalbiniai diagnostiniai metodai. Diagnozuojant vitiligo, dažnai pasitelkiamas ištyrimas Vudo lempa. Tai specialus prietaisas, skleidžiantis tam tikro bangos ilgio spindulius. Juo pašvietus baltmės pažeistą vietą, dėmės tik dar labiau išryškėja, įgauna ryškų melsvai baltą atspalvį. Kitų dermatologinių tyrimų, pvz., dermatoskopijos, odos biopsijos ir histologinio ištyrimo, paprastai neprireikia. Neretai pacientams rekomenduojama ištirti skydliaukės funkciją dėl ganėtinai dažno ligos ryšio su autoimunine skydliaukės patologija.

Vitiligo gydymas

Kol kas nėra jokio metodo, galutinai išgydančio ligą. Taikomi gydymo metodai tik sulėtina ligos progresavimą bei gali paskatinti pigmentacijos atsistatymą. Prieš skiriant gydymą, svarbu įvertinti:

• Susirgimo amžių
• Vitiligo formą (segmentinė, nesegmentinė)
• Gleivinių būklę, Kiobnerio fenomeną
• Ligos progresijos greitį, dėmių plitimą
• Ankstesnius pigmentacijos atsistatymo (repigmentacijos) epizodus
• Anksčiau taikytus gydymo metodus bei atsaką į juos
• Ar šeimoje yra vitiligo bei kitų autoimuninių ligų atvejų
• Gretutines ligas
• Vartojamus vaistus ir maisto papildus
• Paciento profesiją, galimą kontaktą su cheminėmis medžiagomis
• Ligos įtaką paciento gyvenimo kokybei

Labai svarbu yra apžiūrėti viso kūno odą dėl galimų pažeidimų. Vitiligo „mėgsta“ pažeisti lūpas, odą apie burną, akis, nugarinį plaštakų paviršių, pirštus, riešus, alkūnes, pažastis, spenelius, bambą, kryžmens sritį, kirkšnis, kelius. Parenkant tinkamiausią ir efektyviausią gydymo metodą, nustatomas pažeistos odos plotas. Vitiligo pasižymi nenuspėjama eiga, lėtu atsaku į gydymą, ir tai yra tikras iššūkis tiek gydytojui, tiek pacientui. Skirtingos kūno sritys skirtingai reaguoja į gydymą, pvz., veido ir liemens srityje esančios dėmės atgauna pigmentaciją kiek greičiau negu rankų bėrimai. Be to, akivaizdžiausias gydymo efektas matomas tamsaus gymio žmonėms.

Įtaką gydymo metodo parinkimui taip pat daro ir ligos sunkumas, paciento pageidavimai (dėl kainos, prieinamumo), tikėtinas atsakas į gydymą. Keli gydymo metodai (pvz., fototerapija ir geriamieji ar tepamieji kortikosteroidai) pasižymi geresniu efektu derinant juo kartu negu vartojant atskirai. Deja, kartais liga atsinaujina nepaisant taikomo gydymo, o be to, joks gydymo metodas negarantuoja, kad atsinaujinusi pigmentacija išliks visam laikui.

Pagrindiniai vitiligo gydymo metodai

Tepamieji kortikosteroidai. Tai vieni dažniausių vaistų, skiriamų baltmės gydymui. Jie tinka, kai ligos židinių esti nedaug ir jie nedideli. Geresnis gydymo efektas pasiekiamas, kai šie vaistai yra derinami su fototerapija. Vis dėlto, ilgai vartojant kortikosteroidų tepalus, gali atsirasti folikulitas, odos atrofija, teleangiektazijos. Vietiniai kortikosteroidai nerekomenduojami esant veido vitiligo, bei kai pažeisti dideli odos plotai.

Vietiniai kalcineurino inhibitoriai. Tai imunomoduliuojantį poveikį turintys vaistai, kurie slopina įvairių uždegiminių molekulių gamybą. Be to, jie nesukelia odos atrofijos, todėl yra saugūs naudoti ir veido srityje.

Fototerapija. Tai gydymas saulės spinduliais arba dirbtiniais ultravioletiniais spinduliais, gaunamais iš specialios paskirties medicininių prietaisų. Vitiligo gydymui dažniausiai rekomenduojama siaurų bangų UVB fototerapija, kurios pasėkoje skatinama melanocitus stimuliuojančio hormono gamyba, aktyvinami fibroblastai, kiti augimo faktoriai, tai pat stimuliuojama melanocitų proliferacija bei melanino gamyba. Siaurų bangų UVB fototerapija neturi sisteminio toksinio poveikio, yra saugi vaikams ir suaugusiems. Šis metodas taikomas tiek ligos stabilizavimui, tiek ir repigmentacijai. Anksčiau vitiligo gydymui plačiai taikyta PUVA terapija taip pat plačiai taikoma vitiligo gydymui, nes skatina pigmento melanino gamybą, slopina odoje vykstančius uždegiminius procesus.

Sisteminiai kortikosteroidai. Mažos geriamųjų kortikosteroidų dozės gali būti skiriamos norint sulėtinti greitai progresuojančios baltmės eigą. Dažnai šis metodas derinamas su fototerapija. Visgi šie vaistai nėra efektyvūs siekiant repigmentacijos, kai vitiligo esti stabili.

Alternatyvūs gydymo būdai. Neretai pacientams, sergantiems vitiligo, rekomenduojami antioksidantai ir vitaminai, kaip papildomos priemonės gerinant odos būklę. Mokslinių tyrimų, nagrinėjančių maisto papildų įtaką repigmentacijai, yra mažai, tačiau pastebėta, kad vitaminas C, vitaminas B12, folio rūgštis, gali padėti stabilizuoti ligos eigą bei paskatinti odos pigmentacijos atsistatymą. Alfa-lipoinė rūgštis yra dar viena veiklioji medžiaga, antioksidantas, kuri derinyje su vitaminu E, polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis taipogi gali pagreitinti repigmentaciją. Ginkmedžio ekstraktas nuo senų laikų yra naudojamas kinų liaudies medicinoje įvairių neurologinių susirgimų, kraujagyslių patologijos bei odos ligų gydymui. Atlikti mažos imties tyrimai parodė, kad vartojant ginkmedžio ekstraktą, vitiligo progresija pastebimai sulėtėja, daugumoje pažeistos odos plotų atsistato pigmentacija.

Kosmetinis kamufliažas tinka pacientams, kuriems baltmė pažeidžia veidą, kaklą, rankas. Tai kosmetikos produktai su atspalviu, savaiminio įdegio priemonės. Tatuiruotės, permanentinis makiažas yra vengtinos procedūros, kadangi tai didina Kiobnerio fenomeno riziką, o tatuiruočių pigmentas gali išprovokuoti tolesnius odos spalvos pokyčius.

Vitiligo prognozė

Baltmė - tai lėtinė liga, kurios eigą ganėtinai sunku prognozuoti. Ankstyvame amžiuje pasireiškusi vitiligo siejama su greitesniu progresavimu, didesniu kūno ploto pažeidimu. Daugumai pacientų pavyksta išlaikyti stabilią ligos eigą. Kai kuriais atvejais pigmentas atsistato savaime.

Visais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kuris įvertins Jūsų odos būklę bei paskirs tinkamiausią gydymą metodą, kad vėl galėtumėte džiaugtis sveika oda.   

Plokscioji kerplige

Plokščioji kerpligė yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia odą, burnos ertmę, lytinius organus, galvos odą, nagus. Dažniausia šia liga serga vidutinio amžiaus žmonės (30 -60 m. amžiaus). Tai ganėtinai retas odos susirgimas, nustatomas  <1% bendros populiacijos.

Ligos priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad įtakos šio susirgimo atsiradimui turi imuninės sistemos sutrikimai. Pastebėta, kad plokščioji kerpligė dažnesnė pacientams, sergantiems hepatitu C.  Be to, ligos riziką didina ir tam tikrų vaistų vartojimas, kaip antai:

• Antibiotikų (streptomicino, tetraciklino)
• Antiaritminių vaistų, taip pat vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio
• Vaistų, skirtų maliarijai gydyti
• Antidepresantų
• Diuretikų (ypač tiazidų klasės)
• Metalų (pvz., aukso)
• Antihistamininių vaistų
• Vaistų nuo cukrinio diabeto, nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, cholesterolį mažinančių vaistų ir kt.

Kokie veiksniai didina tikimybę susirgti plokščiąja kerplige?

• Genetinis polinkis
• Fizinis ir emocinis stresas
• Odos traumos
• Tam tikros odos ligos, pvz., juostinė pūslelinė
• Sisteminė virusinė infekcija, pvz., hepatitas C
• Kontaktas su gyvsidabriu
• Dantų plombos, kurių sudėtyje yra metalo
• Skydliaukės ligos


Plokščiosios kerpligės požymiai

Kaip jau minėta, plokščioji kerpligė pažeidžia odą, gleivines, skalpą, nagus ir lytinius organus.

Būdingiausia odos pažeidimo išraiška- blizgaus paviršiaus plokščios, daugiakampės, violetinės spalvos papulės, kurios itin niežti. Pavieniai bėrimai būna smulkūs, tačiau gali susilieti į didesnius pažeidimo plotus. Žiūrint iš arti, paviršiuje matomos plonytės baltos gijos, dar vadinamos Vikhamo strijomis. Neretai kasymasis, odos traumos paskatina naujų bėrimų atsiradimą.

Dažniausiai beria kulkšnis, riešus, apatinę nugaros dalį, tačiau gali išberti ir liemens sritį. Sugijus bėrimams, lieka použdegiminė pigmentacija.

Nagų pažeidimai, sutinkami apie 10% atvejų, yra labai plataus spektro- nuo nago distrofijos iki visiško nago netekimo.

Kai plokščioji kerpligė pažeidžia skalpo odą, atsiranda išplikimo židiniai su suragėjusiais bėrimo elementais. Negydant, liga progresuoja iki randėjančios alopecijos ir negrįžtamo plaukų netekimo. Pažeidus plauko folikulą, plaukai nebeatauga.

Burnos gleivinėje gali atsirasti nėrinius primenančios Vikhamo strijos arba atrofiniai bėrimai, erozijos. Pastarosios yra skausmingos ir dažnai komplikuojasi burnos kandidoze.

Lytinių organų plokščioji kerpligė vyrams pasireiškia violetinės spalvos bėrimais varpos galvutės srityje, o moterims- analogiškais bėrimais vulvos srityje.

Kaip diagnozuojama plokščioji kerpligė?


Dažniausiai tiksliai diagnozei nustatyti pakanka kruopščios gydytojo apžiūros. Neaiškiais atvejais atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas. Konsultacijos metu gydytojas Jūsų gali pasiteirauti apie vartojamus vaistus, hepatito C rizikos veiksnius (pvz., buvusios operacijos, kraujo perpylimai ir pan.).


Plokščiosios kerpligės gydymas


Odos forma gali praeiti savaime per 1- 2 metus. Burnos, skalpo ir lytinių organų plokščioji kerpligė dažnai būna atspari gydymui.

Gydant odos plokščiąją kerpligę, svarbiausia yra numalšinti varginantį niežėjimą bei pagreitinti bėrimų gijimą. Dažniausiai tam skiriami kortikosteroidų tepalai. Esant itin išplitusiems bėrimams, skiriama sisteminė kortikosteroidų terapija, fototerapija, PUVA terapija. Efektyvumas vertinamas po 2 -3 savaičių. Niežuliui mažinti rekomenduojami antihistamininiai vaistai. Vonių PUVA ir PUVA kremas- vieni efektyviausių plokščiosios kerpligės gydymo metodų.