Konsultacijai registruokitės telefonu arba internetu
Perkant konsultaciją internetu taikome 5% nuolaidą: rinktis paslaugas

Vilnius
+370 5 205 26 06
+370 659 57933
Klaipėda
+370 46 344343
+370 659 57976

Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas yra odos uždegimas, atsirandantis, kai dirginanti medžiaga liečia odą ir sukelia arba iritacinę (dirginančią), arba alerginę reakciją. Pagal tai, kokia reakcija sukeliama, kontaktinis dermatitas yra skirstomas į dvi rūšis – alerginį ir iritacinį. Kontaktinis dermatitas yra dažniausia profesinė odos liga (85-95 procentai iš visų profesinių odos ligų), ypač dažnas kirpėjų bei manikiūrininkių tarpe. Manoma, kad bendras sergamumas kontaktiniu dermatitu populiacijoje siekia nuo 2 iki 6 proc.

Kaip atsiranda kontaktinis dermatitas?

Jei dermatitas alerginis – bėrimų atsiradimui įtakos turi imuninė sistema. Kiekvieną kartą susidūrusi su alergenu, žmogaus imuninė sistema galvoja, kad yra puolama ir pradeda gintis, t.y. gaminti antikūnus, todėl pasireiškia simptomai. Pirmo kontakto metu bėrimų nebūna, tuo metu žmogus sensibilizuojasi - įsijautrina ir pagamina atminties ląstelių, kad kitą kartą susidūrus su tuo pačiu alergenu oda galėtų gintis.

Dažniausiai alergines reakcijas gali sukeltiodos gaminiai (cheminės medžiagos naudojamos odai išdirbti, dažyti - paruošti), nikelis (metalas, kurio yra juvelyrikos dirbiniuose ar sagose, diržų sagtyse), lateksas, plaukų dažai ar kitos plaukų formavimo priemonės, kvapai ir Peru balzamas, esantis muiluose, šampūnuose, kvepaluose ir kitose kosmetinėse priemonėse. Taip pat kai kurie tepami vaistai, augalai ir t.t.

Jei dermatitas iritacinis, imuninė sistema bėrimų atsiradimui įtakos neturi. Jie atsiranda dėl tiesioginio dirginančio medžiagos poveikio jūsų odai. Iritacinį dermatitą gali sukelti vanduo (ilgalaikis poveikis), rūgštys ar šarmai, detergentai, organiniai tirpikliai ir pan. Pavyzdžiui, iritacinis bėrimas gali atsirasti vietose, kur oda liečiasi su etiketėmis ar dėl nudegimų.

Kaip pasireiškia kontaktinis dermatitas?

Iritacinio ir alerginio kontaktinio dermatito simptomai panašūs. Oda po sąlyčio su dirginančia ar alergizuojančia medžiaga parausta, patinsta, atsiranda niežėjimas, šlapiavimas. Gali atsirasti pūslelių, žaizdelių ar šašelių. Ilgai kasant oda gali sustorėti ir pradėti pleiskanoti. Dažniausiai simptomai išnyksta po 1-3 savaičių, nutraukus kontaktą su medžiaga. Skirtumai nėra žymūs - iritacinė reakcija dažniausiai atsiranda po mažiau nei 12 valandų po kontakto su dirginančia medžiaga ir bėrimai atsiranda tik toje vietoje, kur buvo medžiagos kontaktas su oda. Alerginės reakcijos atsiranda vėliau, nei iritacinės, po 12-72 valandų (išskyrus pirminę sensibilizaciją, kurios trukmė dažniausiai yra 7-10 dienų). Skirtingai nei iritacinio dermatito metu, alerginio dermatito bėrimai gali išplisti ir į tas odos vietas, kurios neturėjo tiesioginio kontakto su alergenu.

Kaip nustatomas kontaktinis dermatitas?

Kontaktinis dermatitas diagnozuojamas konsultacijos metu, apžiūrėjus odą ir detaliau išsiaiškinus galimas bėrimų atsiradimo priežastis. Norint atskirti ar tai yra alerginis dermatitas ir kokia medžiaga jį sukėlė, daromi alerginiai mėginiai. Dažniausiai atliekami lopo testai – mėginiai lėto tipo alerginėms reakcijoms nustatyti. Ant nugaros yra klijuojami lapeliai su dažniausiais alergenais, jie laikomi 48 val. Po to nuimama ir vertinama po 48, 72 ir 96 valandų, žiūrima, ar toje vietoje, kur lapeliai buvo priklijuoti atsirado bėrimai.

Kaip gydomas kontaktinis dermatitas?

Kadangi simptomai atsiranda dėl kontakto su dirginančia medžiaga, pagrindiniai gydymo principai būtų pašalinti sukeliančią medžiagą ir gydyti atsiradusį odos uždegimą. Labai svarbu yra užtikrinti odos struktūros vientisumą, ją drėkinti ir apsaugoti nuo kitų dirginančių medžiagų. Pirmas dienas gali būti skiriami tepami steroidų turintys kremai. Šios medžiagos sumažina uždegimą, paraudimą ir niežėjimą. Jei bėrimai yra išplitę alerginiam kontaktiniam dermatitui gydyti gali būti skiriami antihistamininiai vaistai. Esant labai sunkioms būklėms gydytojas gali skirti geriamų kortikosteroidų.

 

Kaip gydyti dermatitą?

Tik atsiradus odos bėrimams ar pasireiškus stipriam niežėjimui, sunerimstame ir susimąstome, kas galėjo išprovokuoti bei sukelti atsiradusius pakitimus ant mūsų odos. Bėrimų atsiradimui įtaką daro daugelis veiksnių, o priežastis, kurios sukėlė jų atsiradimą, ne visada pavyksta nustatyti iki galo.

Dažniausiai dermatitui atsirasti įtakos turi paveldimumas bei imuninių ir aplinkos veiksnių sąveika. Kaip tinkamai gydyti dermatitą ir išvengti ligos pasikartojimo? Kokiomis priemonėmis galima sumažinti bėrimus, odos išsausėjimą ar pleiskanojimą? 

Dermatito gydymas priklauso nuo dermatito rūšies, nes dermatitas gali būti atopinis bei kontaktinis. Taip pat gali susidaryti rožinė dedervinė. Infekcinis ir nervinis dermatitas būna tuo atveju, kai dermatitas paūmėja dėl infekcijos ar nerviniu pagrindu. 

Pagrindiniai atopinio dermatito simptomai:
1. odos niežėjimas;
2. odos paraudimas ir bėrimas;
3. šlapiuojanti oda (ūmiu periodu);
4. išsausėjusi oda (lėtiniu periodu).

Dažniausiai atopinio dermatito sukeltas niežulys skatina kasymąsi. O tuo metu, kai kasomos niežtinčios vietos yra pažeidžiamas odos vientisumas. Dažnai prasideda infekcija.

Sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu, bėrimai pasireiškia tose vietose, kurios lietėsi su alergenu (muilai, rūgštys, šarmai, skiedikliai ir t.t.).

Pagrindiniai alerginio kontaktinio dermatito simptomai:
1. odos niežėjimas ir paraudimas;
2. odos patinimas;
3. šerpetojanti oda;
4. suskilusi oda;
5. sausa oda;
6. šlapiuojanti oda ir oda su šašais (ūmiu periodu).

Norint pasveikti ir išgydyti dermatitą reikėtų vengti galimų alergenų, kurie išprovokuoja ligą bei sukelia tam tikrus ligos paūmėjimus. Taip pat namuose reikėtų nenaudoti įvairių muilų ir prausiklių, kurie sausina odą. Svarbu visais įmanomais būdais vengti odos išsausėjimo. Rekomenduojama iškart nusiprausus išsitepti emolientu. Taip pat labai svarbu kontroliuoti niežulį ir kasymąsi. Sergant dermatitu reikia vengti ir šiurkščių, aptemptų bei veržiančių drabužių. Geriausia rinktis būtent orui pralaidžios medvilnės audinius. Gydant dermatitą, labai svarbu vengti emocinio streso. Taip pat reikia palaikyti vėsią aplinkos temperatūrą. Dažnai sergantieji dermatitu bando gydytis ir liaudiškomis priemonėmis namuose. Vartoja valerijoną, jonažoles bei mėtą. Gydosi vonelėmis su vaistinėmis ramunėlėmis, kurios ramina odos uždegimus bei pašalina raudonumą. Bando ąžuolo žieve gydyti atsivėrusias žaizdas ir kitas priemones.

Kalbant apie dermatito gydymą, nereikėtų skubėti gydytis liaudiškomis priemonėmis nepasitarus su gydytoju, kad nepakenktumėte savo odai dar labiau. Gydant šią ligą yra svarbi specialisto pagalba ir sistemingas gydymas. Esant lengvam dermatitui, gydytojai gydymui skiria kremus bei tepalus, kurie yra be šlapalo ar pieno rūgšties, o jeigu dermatitas sunkesnis skiriami geriamieji vaistai. Dermatitas vargina ne tik dėl estetinio vaizdo, bet ir dėl to, kad lėtai gyja. Viso gydymo metu labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų. Sergant svarbu gydytis protingai ir su specialisto pagalba.

 

Sužinokite, kokios yra kontaktinio dermatito gydymo kainos.

PUSLAPIO NAVIGACIJA:

  1. Kas yra kontaktinis dermatitas
  2. Kaip atsiranda kontaktinis dermatitas?
  3. Kaip pasireiškia kontaktinis dermatitas?
  4. Kaip nustatomas kontaktinis dermatitas?
  5. Kaip gydomas kontaktinis dermatitas?
  6. Kontaktinio dermatito gydymo kainos

 

Mūsų privalumai
  • Kontaktinį dermatitą gydo Dr. E. Aukštuolienė, E. Zubrickienė, R.Šidlauskienė.
  • Konsultaciją pas dermatologą dėl odos ligų galite įsigyti internetu: PIRKTI KONSULTACIJĄ
  • Kodėl verta? Perkantiems konsultaciją internetu taikoma 5% nuolaida.

GALITE SUSISIEKTI SU MŪSŲ CENTRAIS:

Vilniuje Klaipėdoje