Konsultacijai registruokitės telefonu arba internetu
Perkant konsultaciją internetu taikome 5% nuolaidą: rinktis paslaugas

Vilnius
+370 5 205 26 06
+370 659 57933
Klaipėda
+370 46 344343
+370 659 57976

Plaštakų (rankų) egzema

Plaštakų (rankų) egzema (rankų dermatitas) yra dažna odos uždegiminė liga, pažeidžianti rankas. Liga laikoma lėtine, jeigu trunka ilgiau nei 3 mėnesius ar pasikartoja daugiau nei 2 kartus per metus. Pagrindiniai rankų egzemos požymiai- odos paraudimas, sustorėjimas, pleiskanojimas, bėrimas pūslelėmis, įtrūkimai, erozijos.

Plaštakų egzema yra pati dažniausia profesinė odos liga. Ji būdingiausia žmonėms, dirbantiems sveikatos priežiūros srityje, maisto pramonėje, kirpėjams. Liga turi neigiamų padarinių ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai- neretai tenka ilgai gydytis ar net keisti profesiją. Labai sunki rankų egzema neigiamai veikia paciento psichologinę būseną bei bendrą savijautą.

Remiantis atliktais tyrimais, šis susirgimas vargina kone 4% bendros populiacijos, o tikimybė bent kartą gyvenime patirti rankų egzemos epizodą siekia net 15%.

Rankų egzemos priežastys

Didžiausią įtaką ligos išsivystymui turi aplinkos ir genetinių faktorių sąveika. Nustatyta, kad asmenys, turintys filagrino geno mutaciją (šio geno koduojamas baltymas svarbus epidermio vientisumo palaikymui) pasižymi didesniu polinkiu rankų egzemos išsivystymui. Be to, šio geno mutacija yra padidėjusio odos sausumo, ichtiozės bei atopinio dermatito rizikos veiksnys.

Darbas drėgnoje aplinkoje- dar vienas rankų egzemos rizikos veiksnys. Ilgesnis nei 3 val. (per dieną) kontaktas su vandeniu jau skatina tam tikrus odos fiziologijos pakitimus ir padidina odos sudirgimo riziką. Kitos dirginančios medžiagos- tai prausikliai, kvapios medžiagos ir konservantai kosmetikos priemonėse.  Odą sudirgina ir kontaktas su šviežiais vaisiais, prieskoniais, augalais, mediena, dulkėmis, stiklo vata ir pan.

Be to, kartais rankų egzema būna alerginio kontaktinio dermatito išraiška. Alerginis kontaktinis dermatitas yra odos susirgimas, kuris atsiranda dėl uždelsto tipo padidėjusio jautrumo reakcijų. Net 40- 60% pacientų su rankų egzema taip pat nustatomas ir alerginis kontaktinis dermatitas.

Rankų egzemos požymiai

Ūmios fazės metu rankų egzema pasireiškia odos paraudimu, paburkimu, išberia smulkiomis pūslelėmis, kurios pratrūksta ir šlapiuoja.

Ligai įgavus poūmę arba lėtinę eigą, atsiranda odos pleiskanojimas, oda sustorėja, formuojasi skausmingi įtrūkimai.

Pažeidžiamos abi rankos, tiek delnai, tiek ir nugariniai paviršiai. Kai rankų egzema vargina kelis metus, pakinta ir nagai, sustorėja nagų voleliai, ant nago plokštelės išryškėja ruožėtumas. Pacientai neretai skundžiasi niežėjimu, deginimu, gėlimo pojūčiu.

Klinikiniai rankų egzemos variantai:

• Lėtinė rankų egzema su odos įtrūkimais
• Pasikartojanti rankų egzema su pūslelėmis
• Pulpitas (pirštų galų uždegimas)
• Rankų egzema, kai vyraujantis požymis yra odos suragėjimas
• Monetiškoji rankų egzema
• Rankos tarpupirščių egzema

Odos pažeidimo morfologija kartais gali pasufleruoti pagrindinį ligos kaltininką:

• Jeigu rankų egzema atsiranda dėl dirginančių medžiagų poveikio, dažniausiai beria delnus arba nugarinius plaštakų paviršius.
• Alerginis kontaktinis dermatitas pažeidžia nugarinius rankų paviršius, pirštus ir riešus.
• Lėtinė atopinė egzema pakenkia rankas, pirštus, pirštų šonus. Būdingiausi požymiai- odos paraudimas, pleiskanojimas, įtrūkimai, nagų distrofija.
• Dishidrozinė egzema pasireiškia staigiu, labai niežtinčiu bėrimu pūslelėmis delnų ir (ar) padų srityje. Dažni ligos paūmėjimai lemia lėtinę susirgimo eigą, kuriai būdingas bėrimas raudonomis, sustorėjusiomis plokštelėmis, besiformuojantys įtrūkimai.

Plaštakų (rankų) egzemos diagnostika

Diagnozė remiasi gydytojo apžiūros duomenimis bei atlikus odos lopo testus. Svarbu išsiaiškinti paciento profesiją, pomėgius, galimas alergijas, kontaktą su dirginančiomis arba alergizuojančiomis medžiagomis, naudojamas apsaugos priemones. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į šeimos narių sveikatą- ar jie neserga bronchine astma, šienlige ir pan.

Odos lopo testas atliekamas, jei įtariama alerginė rankų egzemos kilmė. Dažniausiai nustatomi alergenai rankų egzemos atveju- tai konservantai, kvapiosios medžiagos, metalai (pvz., nikelis, kobaltas), guma.

Plaštakų (rankų) egzemos klasifikacija

Prieš skiriant gydymą, svarbu ne tik patikslinti susirgimo kilmę, bet ir nustatyti ligos sunkumo laipsnį, poveikį bendrai gyvenimo kokybei, kasdienei veiklai. Pagal PGA skalę, išskiriami šie rankų egzemos sunkumo laipsniai:

• Lengva rankų egzema. Jai būdingi bent 2 iš toliau išvardintų odos pakenkimo požymių: paraudimas, pleiskanojimas, suragėjimas, sustorėjimas, pūslelės, pabrukimas, įtrūkimai, niežėjimas, skausmas. Tačiau bėrimai apima <10% rankų odos paviršiaus ploto.
• Vidutinio sunkumo rankų egzema. Būdingi tie patys pakitimai, kaip ir lengvos rankų egzemos atveju, tačiau pažeidimai yra labiau išplitę ir apima 10- 30% rankų odos paviršiaus.
• Sunki rankų egzema diagnozuojama tada, kai pažeidžiama > 30% rankų odos.

Rankų egzemą svarbu skirti nuo psoriazės bei grybelinės infekcijos. Nors visų šių ligų simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, tačiau jų diagnostika, o tuo labiau ir gydymo metodai yra skirtingi. Todėl nerekomenduojama užsiimti savigyda, verčiau pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu, kad tinkamas ligos gydymas būtų skirtas nedelsiant.

Plaštakų (rankų)  gydymas

Pacientų mokymas
Viena svarbiausių rankų egzemos gydymo grandžių- pacientų mokymas apie galimas ligos priežastis bei būdus, kaip jų išvengti. Pvz., jeigu nustatoma alerginė ligos kilmė, pacientui paaiškinama, kas tai per medžiaga, kur ji randama bei kaip jos išvengti. Paaiškinami ir kiti ligą provokuojantys veiksniai, tinkama rankų odos priežiūra.

Alergenų ir dirginančių medžiagų vengimas
Dažniausios rankų egzemą ūminančios medžiagos- vanduo ir darbas drėgnoje aplinkoje, valikliai, tirpikliai, oksiduojančios medžiagos, rūgštys ir šarmai. Iš fizinių veiksnių svarbu paminėti metalinius įrankius, medieną, stiklo vatą, popierių, dulkes, žemę. Dažnai alergenų randama ir muiluose, maiste, pramoniniuose tirpikliuose bei aliejuose, cemente, pirštinėse, kosmetikoje.
Patariama vengti agresyvių prausiklių ir išugdyti tinkamus rankų priežiūros įpročius. Rankos turi būti plaunamos drungnu vandeniu, naudojant švelnų muilą, kurio sudėtyje nėra kvapiųjų medžiagų. Ypač svarbu nusausinti tarpupirščius. Nusiplovus rankas, jos iškart turi būti pateptos drėkinančiu kremu. Rekomenduojama vengti per dažno rankų plovimo, kadangi tai lėtina rankų egzemos gijimą. Jeigu rankos nėra vizualiai suteptos, kaip alternatyvą galima naudoti rankų dezinfekavimo priemonę (kad būtų sumažintas kontaktas su vandeniu ir muilu).

Odos apsauga
Pirštinės. Vinilinės ar pirštinės be latekso gali būti naudojamos atliekant daugelį namų ruošos darbų: gaminant maistą, dirbant sode, tvarkant namus. Tai padeda išvengti tiesioginio odos kontakto su maistu, žeme ir cheminėmis medžiagomis, kas gali paūminti rankų egzemą ar sulėtinti jau esančių bėrimų gijimą. Visgi vinilinės pirštinės yra tinkamesnės, nes jų sudėtyje yra mažiau alergizuojančių medžiagų. Jeigu pirštinės dėvimos > 10 minučių, po jomis rekomenduojama užsidėti ploną medvilninę pirštinę, kuri atliks sugeriamojo sluoksnio vaidmenį, t. y., sugers prakaitą ir taip užkirs kelią papildomam odos sudirgimui.
Kai kurios darbe naudojamos medžiagos lengvai praeina netgi pirštines, pvz., akrilatai, naudojami odontologijoje, nesunkiai prasiskverbia pro gumines ir vinilines pirštines. Todėl, jeigu pacientas yra alergiškas akrilatams, jam turi būti pritaikytos specialios apsauginės pirštinės. Be to, svarbu, kad pirštinės būtų tinkamo dydžio, sausos iš vidaus ir be defektų.
Drėkinamieji kremai taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį gydant rankų egzemą. Normalioje odoje apsauginis barjeras yra epidermio raginis sluoksnis, kurį sudaro ląstelės su dideliu baltymų kiekiu bei tarpląsteliniai lipidai. Drėkinamieji kremai palaiko šį apsauginį sluoksnį dėka humektantų bei emolientų- glicerino, šlapalo ir pan. Pagrindinis humektantų uždavinys- pritraukti vandenį ir jį išlaikyti odos raginiame sluoksnyje. Emolientai švelnina sausą, pleiskanojančią odą ir apsaugo nuo tolesnio vandens netekimo.
Barjeriniai kremai imituoja tarpląstelinius lipidus, kurie sudaryti iš keramidų, laisvųjų riebalų rūgščių bei cholesterolio. Moksliniai tyrimai įrodė, kad tinkamas barjerinių kremų naudojimas pailgina intervalus tarp rankų egzemos paūmėjimo epizodų. Šie kremai tepami ant pažeistų vietų bent 2 kartus per dieną. Jie apsaugo epidermį nuo dirginančių medžiagų patekimo.
Esant lengvai ar vidutinio sunkumo rankų egzemai, skiriami kortikosteroidų tepalai, dažniausiai 1- 2 kartus per dieną. Gydymo trukmė apsiriboja 4 savaitėmis. Lygiagrečiai skiriami emolientai, kurių tepimo dažnis yra neribojamas.
Esant sunkiai ar dažnai pasikartojančiai rankų egzemai, kai kortikosteroidų tepalai būna neefektyvūs, skiriami geriamieji kortikosteroidai, retinoidai arba fototerapija.
Antrinė bakterinė infekcija (dažniausiai sukelta auksinio stafilokoko) gydoma geriamaisiais antibiotikais.
Fototerapija, PUVA terapija rekomenduojama tais atvejais, kai pacientams negalima skirti sisteminio gydymo arba jie nepageidauja gerti vaistų. PUVA skiriama 2- 3 kartus per savaitę, rekomenduojamas gydymo kursas yra apie 12 savaičių.
Rankų egzema yra lėtinė, banguojančio pobūdžio uždegiminė odos liga. Neretai reikia taikyti kelis skirtingus gydymo metodus, kad būtų suvaldytas ligos paūmėjimas. Gerą efektą užtikrina ir tinkami rankų odos priežiūros įgūdžiai. Jeigu Jus vargina rankų odos bėrimai, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu.