Niežai – tai užkrečiama parazitinė odos liga, kuri pasireiškia itin stipriu viso kūno niežėjimu. Dažniausiai užsikrečiama glaudžiai kontaktuojant su niežais sergančiu žmogumi, artimoje šeimyninėje aplinkoje, didesniuose kolektyvuose, vaikų darželiuose ar mokyklose. Taip pat niežai gali būti perduodami ir per erkėmis užkrėstus asmeninius daiktus tokius, kaip: patalynė, rankšluosčiai ar drabužiai.

Užsikrėtus niežais, būdingas stiprus niežėjimas, bėrimas papulėmis ar net pūslelėmis tipinėse kūno vietose. Dažniausiai niežti odą, kūną, būdingas niežulys galvoje. Galima pastebėti niežų erkių takus. Jie būna ploni, pilkšvos ar rusvos spalvos, iki 15 mm ilgio, iškilę ir net užčiuopiami.

Pagrindiniai atsiradusių niežų simptomai:

• išbertos plaštakos, riešai ir tarpupirščiai;
• išberta ant vidinio šlaunų paviršiaus bei sėdmenų;
• išberta apie bambą, lytinius organus, krūtų spenelius, pažastų duobes;
• stebimi erkių takai;
• esant viso kūno bėrimui, nepažeista lieka tik nugaros, krūtinės ir veido oda;
• būdingi kraujingi odos šašeliai;
• niežulys, ypač, intensyvus odos niežėjimas naktį;
• pūslelės ant odos.

Iki 20 proc. pacientų odos niežėjimas gali būti nestiprus ar netgi visai nejaučiamas. Niežulio intensyvumas priklauso nuo parazitų gausos ir individualių žmogaus organizmo savybių (pvz., žmogaus nervų sistemos, jautrumo niežinei erkei ir jos gyvybinės veiklos produktams). Antrinio užsikrėtimo atveju niežėjimas gali pasireikšti per pirmą parą po erkės įsiskverbimo į odą.

Priešingai nei suaugusiems, vaikams niežinė erkė gali pažeisti viso kūno odą (kojų padus, delnus, veidą, plaukuotą galvos dalį). Jei niežais suserga vaikai, jiems matoma ryškesnė uždegiminė reakcija nei suaugusiems.

Niežus sukelia niežinė erkė. Patekusios ant odos apvaisintos erkių patelės įsisiurbia į epidermį ir ten rausia apie 0,5 cm. ilgio niežų takus, kuriuose padeda kiaušinėlius, ir iš kurių per savaitę išsirita lervos, prasigrauždamos į odos paviršių. Jos subręsta per 2 – 3 savaites. Tada odos paviršiuje gyvenantys patinėliai jas apvaisina ir patelės vėl pradeda rausti niežų takus.

Niežus padeda diagnozuoti:

• klinikinis vaizdas (bėrimas, jo lokalizacija);
• niežų takų suradimas;
• dermatoskopinis tyrimas;
• odos biopsija su histologiniu tyrimu (raginiame sluosnyje randama niežų erkė, kiaušinėliai ar ekskrementas).

Taigi, kaip gydyti niežus?

Nustačius diagnozę, yra labai svarbu paskirti tinkamus niežų gydymo vaistus. Niežų gydymas gana nesudėtingas. Dažiausiai gydoma permetrino tepalu ir benzoato emulsija. Šie vaistai turi būti tepami ant odos.

Mažiems vaikams, kūdikiams ir nėščioms (arba krūtimi maitinančioms moterims) yra skiriamas gydymas siera. Galimas ir gydymas geriamu preparatu.

Norint įveikti niežus, būtina dezinfekuoti drabužius, patalynę. Taip pat valyti patalpas. Kūno erkės žūsta tik 55 °C temperatūroje per 10 minučių. Nustačius niežus, gydomas ne tik pacientas, bet ir jo šeimos nariai bei artimieji.

Niežai labai nemaloni liga, todėl ypač svarbu diagnozuoti ligos simptomus bei nedelsiant imtis gydymo priemonių. Reikia nepamiršti pasirūpinti ne tik savimi, bet ir artimaisiais.